Garsiai nuaidėjusi abiturientų emigracijos banga kuriam laikui nuslūgo. Nauji mokslo metai įsibėgėjo, o jų sūkuryje pasimiršo tie, kurie šį rugsėjį pasitiko Anglijos, Škotijos ar Danijos universitetuose. Smalsumo vedami, pakalbinome keletą emigravusių pirmakursių. Kaip svetur lekia studentiškos dienos? Pirmosios bėdos bei džiaugsmai tiesiai iš emigravusių pirmakursių lūpų!

Adaptacija įvyko!

Mokslo metai užsienyje, kitaip nei Lietuvoje, dažniausiai prasideda pirmąją spalio savaitę. Nekantraujantiems universitetai yra paruošę susipažinimo programas. Tokių programų metu būsimi studentai jau rugsėjo mėnesį kviečiami iš arti pamatyti universitetą, pasilabinti su būsimais dėstytojais. Iš Lietuvos išvykę studentai tvirtina, kad šių programų jiems nereikia. „ Būsimą universitetą žinau kaip nuluptą, juk apie jį domėjausi visus praeitus metus“ , - pasakoja Danijoje studijuojanti Eglė. Anot užsienin išvykusių studentų, laisvas rugsėjis – tai puiki galimybė geriau susipažinti su miestu, kuriame ketini gyventi, pakeliauti, susirasti draugų, o gal ir darbą. „ Rugsėjo mėnesį sužinojau, kur Londone linksminasi studentai. Turėjau keletą darbo interviu, susiradau naujų draugų...Kitaip tariant, įvykdžiau adaptaciją, - juokauja pirmakursis Marius Didžiojoje Britanijoje studijuojantis marketingą. Studentai pripažįsta, kad pirmosios dienos svetur - tai įnirtingas bandymas pritapti prie aplinkos, pradedant naujomis visuomenės taisyklėmis, baigiant pigiausios maisto prekių parduotuvės paieškomis...

Džiaugsmai ir vargai...

Lietuvos pirmakursiai spėjo parašyti pirmuosius atsiskaitymus, apsipykti su nesupratingais dėstytojais ar susibičiuliauti su naujais grupiokais... Kokios laimės ar nelaimės pasitaikė išvykusių studentų kelyje? Londone architektūrą bei dizainą studijuojanti Miglė džiaugiasi universitete nesusidurianti su didelėmis problemomis: „Vienintelis minusas – universitetas tolokai nuo namų ir darbo“ , - sako Miglė. Tame pačiame universitete reklamą bei viešuosius ryšius studijuojantis Karolis per savaitę turi 6 paskaitas. „Didžiausią laisvo laiko dalį skiriu darbui ir jaučiu, kad derinti mokslą su darbais net ir užsienyje nėra lengva...“. Tuo tarpu taip pat Didžiojoje Britanijoje studijuojanti Kamilė spėjo pastebėti ir universiteto personalo trūkumus: „ Neigiamą įspūdį mano universitete paliko tingus ir lėtas aptarnavimas. Norėdama pasikeisti mokomąjį dalyką turėjau laukti du mėnesius. Atėjusi kitą kartą parodžiau didžiulį nepasitenkinimą apatišku personalo darbu ir mano bėdos buvo sutvarkytos per keletą minučių“, - šypsosi Kamilė.

Kur geriau – Lietuvoje ar užsienyje?!

Nuspręsti, kuri mokymosi programa geresnė - Lietuvos ar užsienio, studentai nesiryžo, juk paragauti studentiško gyvenimo Lietuvoje neteko... Tačiau paprašyti, sutiko papasakoti apie tai, kas universitete jiems pasirodė nauja ir tėvynėje negirdėta. Studentai ypač pabrėžė praktikos svarbą užsienio universitetuose: „ Norint stoti į kūrybos ir fantazijos reikalaujančią specialybę, mano nuomone, geriau rinktis užsienio universitetus. Jiems yra suteikiamas didelis finansavimas, tam, kad padėtų studentui praktikos žiniomis, kas, žinoma, yra geriau nei sausa informacija“, - mąsto reklamą ir viešuosius ryšius studijuojanti Kamilė. Tuo tarpu pirmakursė Miglė džiaugiasi malonia universiteto aplinka: „Užsienyje studentai sulaukia daugiau paramos iš dėstytojų, o universiteto darbuotojai visuomet linkę padėti.“ Kalbintas studentas Karolis pripažįsta besidžiaugiantis laisvesne mokymosi sistema: „Daugelį dalykų gali mokytis pats, tiesiog internetu. Po kažkurio termino belieka ateiti atsiskaityti. Ir niekas tavęs neteisia už tai, kad neatėjai į paskaitą, o mokeisi namuose“...

Sunku ir nuspręsti, kur studijuoti geriau: ten ar čia… Juk naują aplinką ir užsienietiškas pramogas greitai keičia artimųjų bei namų ilgesys…Kita vertus, Lietuvos studentai taip išsiilgę šilto ryšio tarp dėstytojo ir studentų…Belieka pasiguosti, kad niekada nebus taip, kaip norėtųsi, o geriausia visuomet bus ten, kur mūsų nėra...