Studijos užsienyje » „Europe Direct Kaunas“ informavo jaunimą apie Europos galimybes

(2 balsų, vidurkis 5.00 )

Kad ir kaip viešojoje erdvėje būtų skelbiama, jog emigracija tampa didžiausia mūsų valstybės problema, šio proceso kosmopolitiniame pasaulyje sustabdyti neįmanoma. Bet ar to reikia? Pastaruoju metu ypač auga išvykstančiųjų studijuoti gretos. Europos informacijos centras „Europe direct Kaunas“ 2011 kovo 8-ąją surengė konferenciją skirtą moksleiviams, studentams bei visiems matantiems perspektyvų studijuoti ir dirbti Europos Sąjungoje.

Kad renkantis universitetą neapsiriktume...

Visos oficialios mokymo įstaigos būna vertinamos ir akredituojamos. Kaip teigė studijų kokybės vertinimo centro, Kvalifikacijų vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė Asta Burbaitė, to reikia siekiant įvertinti švietimo sistemų skirtumus, studijų pavadinimų įvairovę, apsaugoti būsimus studentus nuo nelegalių studijų.

Kaip švietimo sistemos skirtumas buvo paminėta Lietuva ir Didžioji Britanija. Lietuvos sistemoje yra profesinio bakalauro ir bakalauro pirmos pakopos studijos. Tuo metu Jungtinėje Karalystėje iki profesinio bakalauro atitikmens dar yra šešios žemesnės pakopos.

Be to, anot pranešėjos labai svarbu ir terminai. Jiems įvertinti taip pat pasitelkiamas kvalifikacijų vertinimas. Konkretus konferencijoje A. Burbaitės pateiktas pavyzdys terminai „koledžas, universitetas, mokykla“. Lietuviui pripratusiam prie mūsų švietimo sistemos šie terminai gali skambėti labai klaidingai.

Vienas didžiausių pavojų, tykančių renkantis studijas užsienyje – neakredituotos aukštosios mokyklos. Dažniausiai tokios įstaigos siūlo trumpesnę nei įprasta studijų trukmę, nedidelius stojimo reikalavimus, ypač lankstų studijų grafiką, tarptautinį pripažinimą, darbo praktikos užskaitymą ir panašius su logika prasilenkiančius privalumus.

Abiturientams – platus pasirinkimas

Pirmoji konferencijos pranešėja Studijų užsienyje informacijos centro direktorė Ž. Savickienė konkrečiais pavyzdžiais pasirinko Airiją, Jungtinę Karalystę ir Skandinavijos valstybes. Ž. Savickienė pirmiausia nurodė kokios studijų rūšys būna, kas organizuoja studijas užsienyje. Tai universitetai per mainų programas arba patys studentai patikėdami šią užduotį agentūroms, domėdamiesi užsienio valstybių ambasadose arba nagrinėdami patikimų šaltinių internete pateikiamą informaciją. Anot pranešėjos, renkantis studijas užsienyje pačiam svarbu rinktis specialybę pagal savo norus ir perspektyvas, o ne atsižvelgiant į tėvų norus, įvertinti finansinius poreikius ir galimybes. Taip pat svarbu atsižvelgti į užsienio kalbų mokėjimą, pažangumą, turimus įgūdžius, kurie gali būti reikalingi pasirinktoje specialybėje. Išsirinkus studijų kryptį ir toliau renkantis mokymo įstaigą svarbu sužinoti visą informaciją apie valstybės švietimo sistemą, atrankos kriterijus ir stojimo dokumentus, egzaminus, stipendijas ir kitus finansavimo šaltinius. Vakarų ar Šiaurės Europos valstybės vis labiau rūpinasi bei teikia informaciją užsienio piliečiams. Tą funkciją puikiai atlieka tokie internetiniai vartai kaip www.educationuk.org, www.studyindenmark.dk, www.studyinfinland.fi ir kiti. Šiuo aspektu Lietuva potencialiems užsienio studentams vis dar yra sunkiai pasiekiamas kraštas, nes panašaus internetinio puslapio apie studijas gimtinėje vis dar nėra sukurta. Moksleivius, jau pasidomėjusius apie stojimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas tvarką, reikėtų informuoti, kad stojimo į užsienio universitetus tvarka skiriasi: svarbią stojimo dalį sudaro studento motyvacija bei rekomendacijos. Paprastai tariant, užsienio universitetuose tik 50 procentų stojimo sėkmės sudaro egzaminai ir dar tiek pat asmenybė.

Viena iš aktualiausių pusių renkantis mokslą užsienyje – finansai. Apie tai kalbėjo tiek pranešėja Ž. Savickienė, studijų užsienyje vadybininkas N. Leškys. Pavyzdžiui, Airijoje mokslas Europos Sąjungos (ES) piliečiams yra nemokamas, o kitoms išlaidoms per metus reikėtų apie 6,5 – 10 tūkstančių eurų. Žinoma, šie skaičiai priklauso nuo asmeninių poreikių. Toje pačioje Airijoje užsieniečiams skirtų stipendijų kiekis yra labai ribotas, o dirbti geriausia universitete. Prie išlaidų taip pat reikėtų priskaičiuoti ir sveikatos draudimą jei studijuoti vykstama ne į ES narę. Jungtinėje Karalystėje mokslas kainuoja iki 9 tūkstančių svarų sterlingų, Skandinavijoje valstybinėse aukštosiose mokyklose mokslas nemokamas. Valstybėse, kur mokslas yra mokamas, galima pasinaudoti vasltybės teikiama paskola. Lietuvoje tai skamba labai baisiai, tačiau kaip teigė didžiausios kalbų mokyklos kalba.lt studijų užsienyje vadybininkas Nerijus Leškys „Geriausias pavyzdys – studijos Anglijoje, kuomet paėmęs paskolą studentas turi ją išmokėti per 25 metus, o po šio laikotarpio nesumokėta paskolos dalis yra anuliuojama. Paskolą už studijas prašoma pradėti mokėti tik tuomet, kai gyvenančio Jungtinėje Karalystėje buvusio studento metinės pajamos perkopia 15 000 svarų, arba 5000 litų mėnesinį atgylinimą atskaičius mokesčius. Ir tik nuo sumos, kuri viršija minimalią reikalaujamą sumą, mokėsite už kadaise gautą paskolą. Vadinasi, jei per mėnesį gausite 6000 litų grynų pajamų, nuo šios sumos mokėsite 90 litų per mėnesį“.

Planuojant studijas užsienyje taip pat labai svarbu išlaikyti užsienio kalbos egzaminą TOEFL arba IELTS. Šie egzaminai laikomi didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune arba Klaipėdoje.

Magistrantai Europoje vertinami labiau

Kaip teigė studijų užsienyje vadybininkas Nerijus Leškys, jau bakalauro studijų metu jaunuoliai gali ieškoti darbo paslaugų sektoriuje už 6 – 7 svarus sterlingų per valandą. Tačiau išsivysčiusiose šalyse antros bei trečios pakopos studijų studentai labiau remiami finansiškai. Anot N. Leškio magistrantas Vakaruose jau laikomas į mokslo pasaulį save orientavusiu žmogumi.

Kaip vienas iš konkrečių pavyzdžių magistrantūros studijoms Ž. Savickienės buvo pateiktas Vidurio Europos universitetas. Tai mokymo įstaiga, skirta magistrantūros ir doktorantūros pakopų studijoms. Šis universitetas gali pasigirti tuo, kad studentų ir dėstytojų santykis yra 7:1.

Be studijų, baigusieji magistrantūros studijas turi ir kitų perspektyvų. Diplomuotiems specialistams turintiems magistro išsilavinimą ir doktorantūros studentams pusmečio ar metų stažuotei arba moksliniam darbui Vokietijoje pilną finansavimą skiria Deutsche Bundesstiftung Umwelt (DBU) – didžiausias fondas Europoje ir vienas didžiausių pasaulyje remiantis aplinkosaugos technologijų ir gamtos išsaugojimo projektus.

Dar vienas galimas pasirinkimas - FULBRIGHT stipendijos 2012-2013. Šių stipendijų pagalba Lietuvos magistrantai ir doktorantai gali iki 10 mėnesių studijuoti JAV universitetuose. Paraiškos šiai stipendijai turi būti teikiamos iki rugsėjo mėnesio.

Fulbright Science and Technology Award – pilnai finansuojamos keturių metų trukmės tiksliųjų ir gamtos mokslų doktorantūros studijos.

Ir ES institucijose galima dirbti...

Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO) pradėjo veikti 2003 metais. Ši tarnyba kirta atrinkti profesionalius darbuotojus ES institucijoms, tokioms kaip Parlamentui, Tarybai, Komisijai, Teisingumo Teismui, Audito Rūmams, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Ombudsmeno tarnybai. Nuo Lietuvos įstojimo į ES laiko septynis metus narėms naujokėms buvo taikomos kvotos glainčių dirbti ES institucijose žmonių skaičiui. Tačiau dabar lietuviai jau konkuruoja bendroje rinkoje su visų ES šalių piliečiais. Paraiškos vykdomos kasmet tuo pačiu metu, tačiau jos dar negarantuoja, kad darbas tikrai bus gautas. Nuo šiol šiame konkurse gali dalyvauti ir paskutinio bakalauro studijų kurso studentai.

Renginio pabaigoje buvo organizuota pilietinė diskusija „Ar grįš patirtis ir žinios į Lietuvą?“. Diskusija buvo organizuojama kartu su Asociacija „Europos Judėjimas Lietuvoje“. VDA Kauno dailės fakulteto dekanas prof. J. Audėjaitis jos metu išreiškė apgailestavimą teigdamas, kad „kaip išvykti iš Lietuvos organizuojamas ne vienas renginys“. Kaip vieną iš priežasčių šiam reiškiniui ryškėti Žaneta Savickienė, studijų užsienyje informacijos centro direktorė, nurodė vis neištaisomas valstybinės politikos klaidas. „Administracijoje padaryta didelių klaidų, stojimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas sistema neteisinga“ – sakė Ž. Savickienė.

Tačiau vis tik, ar visa paslaptis neglūdi ankstyvajame žmogaus vystymosi laikotarpyje? Tam, kad jaunas žmogus norėtų likti gimtinėje, kurioje perspektyvų yra labai mažai, jis turi būti pilietiškai motyvuotas ir patriotiškas. Patriotizmui ugdyti neužtenka vien sausio 13-osios metinių, vasario 16-osios ar kovo 11-osios minėjimo mokykloje. Taip pat neužtenka jaunuoliui po pamokų pasiūlyti vien krepšinį pažaisti nutriušusioje aikštelėje. Ar ne svarbiau įtraukti į vietos veiklos grupes jauną žmogų suteikiant jam galimybę kažką kurti ir keisti savo aplinkoje? Tuomet ir išvykę mokytis ar dirbti į užsienį žmonės, anksčiau ar vėliau grįš į Lietuvą. Kai tik gimtinė turės jiems ką pasiūlyti.

Nuorodos platesnei informacijai:

www.smpf.lt

www.ets.org

www.britishcouncil.org/lithuania

http://eac.osf.lt

http://eu-careers.eu