Vilnietė Živilė Buragaitė – ketvirto japonologijos kurso studentė. Nors daugelis naujų pažįstamų iš jos lūpų išgirdę šios studijų programos pavadinimą, trumpam sutrinka, o po to pasitikslina, ar tikrai gerai išgirdo, mergina šypsosi: savęs ji neįsivaizduoja jokioje kitoje studijų programoje. Tačiau kyla vienas klausimas: ar tikrai galima perprasti Azijos kultūras mokantis tik čia, Lietuvoje?

Paskutinieji bakalauro studijų metai Živilei – ypatingi. Tapusi studentų mainų programos dalyve, ji trumpam atsisveikino su  jau gerai pažįstamomis VU Orientalistikos centro auditorijomis ir išvyko ten, kur atsirado taikvondo, kur gyventojų tankumas – beveik dešimt kartų didesnis nei Lietuvoje, o  laikrodžiai rodo ketvirčiu paros daugiau.  Ta šalis – tai Pietų Korėja. Apie studijas ir gyvenimą ten su Živile pasikalbėjome ir mes.

Pirmiausia, kodėl būtent Korėja? Ir ar sunku buvo gauti galimybę išvykti?

Kadangi studijuoju japonologiją, mane domina Azijos kultūra. Visada svajojau pamatyti ją iš arčiau ir geriau pažinti, o geriausiai tai padaryti galima pagyvenus toje šalyje bent jau šiek tiek ilgesnį laiką nei šiaip turistavimas. Todėl pradėjau domėtis studijų Azijoje galimybėmis ir viena patraukliausių galimybių man pasirodė Korėja. Korėjos kultūra glaudžiai susijusi su Japonijos, todėl pagalvojau, kad man, kaip japonologei, labai naudinga pažinti ir kitas greta esančias šalis, su kuriomis Japonija vienaip ar kitaip susijus. O galimybę išvykti gauti man sunku tikrai nebuvo, parašiau motyvacinį laišką per kelias valandas ir to užteko. Gal man tiesiog pasisekė? Bet VU su Korėjos universitetais turi daug sutarčių, taigi progų išvažiuoti yra ne viena ir ne dvi, tik reikia noro.

Lietuvoje mokaisi gana specifinėje studijų programoje. Tikriausiai dažnai sulauki klausimų, kodėl pasirinkai būtent japonologiją? Gal galėtum papasakoti ir “Savo” skaitytojams?

Atėjus metui stoti į aukštąją mokyklą, buvau ganėtinai pasimetus ir nežinojau, ką noriu veikti ateityje. Tiesiog skaičiau visą studijų programų sąrašą iš eilės ir akys užkliuvo už žodžių "Azijos studijos". Kadangi visada mėgau keliauti, pažinti naujas kultūras, o kalbos irgi sekėsi, ši sritis pasirodė visai artima ir kadangi neįsivaizdavau savęs niekur kitur, nusprendžiau pabandyti. Ir labai tuo džiaugiuosi, nes tai, ką darau, man labai patinka.

Ko ir kokiame Korėjos universitete dabar mokaisi?

Mokausi Ajou universitete, esančiame Suwono mieste netoli Seulo ir įeinančiame į geriausių Korėjos universitetų dvidešimtuką. Bet negalėčiau įvardinti, kad mokausi kažko konkretaus.. Dauguma čia atvykusių studijuoja ekonomiką, verslą ir panašius dalykus, tačiau iš esmės sistema tokia: atvykęs gauni sąrašą dalykų, iš kurių gali rinktis kas tik patinka. Dalykų apie verslą, inžineriją ir panašius dalykus sąraše daugiau, bet radau ir tai, kas atitinka mane dominančią sritį. Jeigu konkrečiau, tai turiu 6 mokomuosius dalykus - korėjiečių kalbą, japonų kalbą, Korėjos politiką, sociologiją, kultūros antropologiją ir anglų poeziją su pop muzika.

Papasakok, kaip sekėsi vos atvykus? Kaip buvote sutikti universitete?

Jau oro uoste mūsų laukė universiteto atstovai, kurie padėjo nusigauti iki bendrabučio. Po kelių dienų buvo orientacinė diena, kur gavome įvairios mus dominančios informacijos: nuo paskaitų tvarkos iki to, kur maistą pirkti ir kaip autobusais naudotis. Vėliau buvo organizuojamos ekskursijos į Seulą, Gyogju miestą, šiandien buvau ekskursijoje „Hyundai“ fabrike, o rytoj keliausiu į „Nanta“ vaidinimą (Korėjoje populiarus miuziklas – aut. past.). Taigi mumis tikrai rūpinasi ir stengiasi parodyti kuo daugiau, visą informaciją visiems visada persiunčia aiškiai, žodžiu, skųstis tikrai neturime kuo.

Kokius didžiausius skirtumus kolkas pastebėjai tarp Ajou ir VU?

Iš esmės nei mokymo sistema, nei dėstymo metodai nesiskiria nuo VU. Didžiausias skirtumas, kurį pastebėjau, yra tai, kad Ajou turi campus –  visi universiteto pastatai, bendrabučiai, sporto salės ir kiti dalykai yra vienoje vietoje, kas yra labai patogu. Visur pilna mažų parduotuvėlių, yra paštas, krūva valgyklų, kirpykla, ligoninė, bankas, taigi iš esmės gali laisvai gyventi niekur iš ten neiškišant nosies, nes viskas po ranka.

Jei palygintume studijas Korėjoje ir Lietuvoje, ar nesiskiria ir dėstytojų ir studentų bendravimas?

Šioje srityje padėtis skirtinga priklausomai nuo to, ar studentas korėjietis, ar užsienietis. Dauguma korėjiečių per paskaitas bijo reikšti savo nuomonę, net jeigu dėstytojas paklausia kažko, dauguma tyli (aišku, nekalbu apie visus) ir šiaip jaučiasi didelis statusų skirtumas ir pagarba iš studentų pusės. Na, o mainų studentai iš Europos ir Amerikos su dėstytojais bendrauja daug laisviau.

Susidaro įspūdis, kad korėjiečiai labai bijo klysti. Ar tai nesukelia problemų bendraujant ne jų gimtąja kalba?

Sukelia ir milžiniškas... Rasti žmogų, kuris kalbėtų angliškai, yra tikrai sunku... Net universitete dauguma studentų, užkalbinti angliškai, sako, kad nemoka, nors anglų kalbos visi mokosi mokyklose ir tikrai turėtų suprasti. Parduotuvėse, kavinėse ir šiaip mieste situacija dar blogesnė. Korėjiečiai labai nori būti tobuli ir viską daryti tobulai, todėl bijo kalbėti angliškai, kad nepadarytų klaidų. Bet būna ir tokių, kurie patys prieina pamatę užsienietį ir kalbina, nes nori pasipraktikuoti kalbėti užsienio kalba.

Ko gero, dėl tos priežasties ir atvykę studentai daugiau bendrauja savo rate, o ne kartu su vietiniais, ar ne?

Taip, daugiausia tikrai bendravimas vyksta tarp atvykusių mainų studentų, bet turim galimybę ir su korėjiečiais pabendrauti. Ajou universitete yra AGA organizacija (Ajou Global Ambassadors), kuriai priklauso savanoriai studentai. Jie tikrai gerai kalba angliškai ir padeda atvykusiems studentams su visomis problemomis. Jie organizuoja renginius, padeda susitvarkyti dokumentus ir užsiima kita veikla, kad tik mes būtume laimingi ir patenkinti.

Visi žinome apie didelius Rytų ir Vakarų kultūrų skirtumus, bet ar dideli skirtumai tap Lietuvos ir Korėjos jaunimo (populiari muzika, pomėgiai, apranga ir pan.)?

Korėjos jaunimo tarpe daug labiau išvystyta vartojimo kultūra: visi turi išmaniuosius telefonus, skiria labai daug dėmesio išvaizdai, nešioja vardinius drabužius. Taip pat populiarus fenomenas – plastinės operacijos. Dauguma jaunuolių svajoja pasididinti akis, kažką pasikeisti veide, pasididinti krūtinę ar dar ką nors su savimi pasidaryti... O dar, palyginus su lietuviais, korėjiečiai daugiau geria ir daug daugiau mokosi.

O ar didelė dalis studentų derina mokslą su darbu?

Žinok,  dabar paklausei ir susimąsčiau, kad net nežinau, ar čia išvis studentų dirbančių yra... Bent jau aš nesutikau tokių. Čia paskaitas lankyti būtina, o ir savarankiškai mokosi jie labai daug, tad nemanau, kad dar ir dirbti sugebėtų.

Kokios studijos Korėjoje populiariausios? Kaip ir Lietuvoje – teisės, vadybos, ekonomikos?

Taip, verslo ir panašių krypčių. Taip pat daug inžinerijos studentų, bent jau mūsų universitete. Bet daugiausia vis tiek – verslo ir ekonomikos.

Skaitytojams būtų įdomu išgirsti ir apie universiteto bendrabučius. Keliese kambaryje gyvenate, kokie tavo kambario draugai?

Mūsų bendrabutis turi dviejų tipų kaMbarius - dviviečius ir keturviečius. Aš gyvenu dviviečiam su kita lietuve Inga –  sutariam labai gerai ir esu bendrabučio gyvenimu labai patenkinta. Turim savo virtuvę, skalbimo mašiną, lygintuvą, kambariai jaukūs, nors ir nelabai dideli, pirmam aukšte turim iki 12 nakties dirbančią parduotuvė, tad gyventi patogu ir jauku.

Vis dėlto yra ir mainų studentam sunkiai suprantamų dalykų – tai itin griežtos taisyklės. Korėjiečiai vaikinai ir merginos turi atskirus bendrabučius, į kuriuos vieni pas kitus įeiti negali – mes, mainų studentai, gyvenam vienam pastate, bet vaikinai ir merginos turi atskirus aukštus, į kuriuos vieni pas kitus taip pat negali įeiti, nes bus pašalinti. Susitikti ir kartu sėdėti galima tik lauke, laiptinėje arba bendram kambary pirmam aukšte. Kartais labai daug nepatogumų sudaro tas draudimas – kai nori pasiimti konspektus, pažadinti kelionės kompanioną ryte ar dar kokių problemų iškyla... Ir šiaip taisyklės griežtos, visur koridoriuose yra kameros, yra sąrašas visokių kvailų taisyklių (pavyzdžiui, „jokių seksualinių veiksmų ant stogo“) ir už jų nesilaikymą keli žmonės jau tikrai buvo pašalinti.

Tiesa, papasakok, kokį įspūdį palieka Korėjos maistas? Kaip maitinimas universitete?

Maistas universitete puikus! Turim kokias 5 valgyklas, tad galima rinktis iš labai įvairaus meniu. O kainos perpus mažesnės nei susiruošus valgyti mieste: už 5-7lt gali nusipirkti didelius skanius pietus. Yra paprastų europietiškų patiekalų, kaip kad kepta mėsa ar žuvis, yra greito maisto restoranas, bet galima valgyti ir korėjietišką maistą, kuris man tikrai labai patinka. Tiems, kas mėgsta aštrų maistą, čia rojus, o man labiau šiuo metu trūksta vaisių ir daržovių, nes jie čia žvėriškai brangūs: obuolys kainuoja brangiau nei vietinės degtinės butelis.

Dėkui už pokalbį. Galbūt norėtum kažką perduoti „Savo“ skaitytojams?

Linkiu visiems siekti savo tikslo ir nepamiršti, kad svajonės pildosi, jeigu tik šiek tiek pasistengi...