Europos Sąjungos gimimo vietoje — Olandijos Mastrichto mieste — jau šiek tiek daugiau nei metus gyvena ir mokosi Ieva — antrakursė studentė iš Lietuvos. Mokytis Olandijoje šią jauną kaunietę paskatino kelios priežastys: aukšti Mastrichto universiteto akademiniai pasiekimai ir reitingai, finansinė padėtis bei kultūrinė aplinka. Vis dėlto Mastrichto universitete Europos Studijų bakalauro programą pasirinkusi lietuvaitė ypač džiaugiasi vietine mokymosi sistema, nes čia ji gali studijuoti dvi dieninių studijų programas vienu metu, mokėdama tik už vieną iš jų. Ieva Mastrichte ne tik mokosi siekti diplomatijos aukštumų, bet nuo šiemet ir  po truputėlį pažįsta fortepijono meno paslaptis.

Pasirinkti studijas ne Lietuvoje Ievą paskatino jos priešuniversitetinės studijos, nes vidurinę mokyklą ji baigė Jungtiniame Pasaulio Koledže, Italijoje, kur pateko laimėjusi „Atviros Lietuvos“ fondo įsteigtą stipendiją. Koledže studijas baigusi tarptautinio bakalaureato lygiu Ieva norėjo savo bakalauro studijas ir toliau tęsti aukštu akademiniu lygiu, todėl be Lietuvos universitetų, ji stojo ir į kelias užsienio aukštąsias mokyklas. Negavusi lauktų atsakymų laiku, Ieva pasirašė stojimo sutartį su vienu iš Lietuvos universitetų. Tačiau sulaukusi gerų žinių iš Mastrichto, ji nedvejojo ir po labai trumpo pasiruošimo išvyko į Olandiją.

Paklausta, kodėl priėmė tokį sprendimą, Ieva atsako labai paprastai: „Atvykau čia, visų pirma, dėl universitete veikiančio kitokio mokymo principo — problemų sprendimu paremto mokymosi (ang. Problem Based Learning; sutr. PBL), kur darbas vyksta mažose grupelėse — seminaruose po 12-14 žmonių kelis kartus per savaitę. Labai nenorėjau didelių, masinių paskaitų, kurios vyrauja daugumoje universitetų. Norėjau, kad mokymuisi būtų daugiau paspirties, o čia, Mastrichto universitete, tu esi motyvuojamas kas savaitę skaityti ir ruoštis. Man taip pat imponavo, kad studijos čia trunka tik tris metus, nes norėjosi greičiau pabaigti. O Mastrichto universiteto reitingas buvo tikrai labai geras — kai stojau, jis buvo 117-as pasaulyje“ (dabar — 109-as – aut. past.). Dabar, besimokydama jau antrus metus, Ieva  džiaugiasi optimaliu ir subalansuotu Europos studijų kursu ir tuo, kad dvi institucijos — Mastrichto universitetas ir Mastrichto konservatorija — bendradarbiauja tam, kad Ievos tvarkaraštis būtų be priekaištų.

Ievai didelės reikšmės turėjo ir finansinė studijų užsienyje pusė. Dar prieš priimdama stojimo į universitetą sprendimą, ji buvo gavusi pakvietimą stoti į geriausią Škotijoje Šventojo Andriejaus universitetą (University of St. Andrews). Tačiau kvietimą atmetė motyvuodama tuo, kad tokiame mažame miestelyje išlaikyti save yra labai sunku. Mastrichte buvo kitaip. Ieva jau kitą savaitę po atvykimo susirado darbą viešbutėlyje miesto centre. Galbūt darbas ir ne pats geriausias, tačiau bent vieną dieną per savaitę dirbantis studentas Olandijoje gali gauti stipendiją, kurią sudėjus su atlyginimu, pinigų užtenka ir pragyvenimui, ir mokesčiui už studijas (1713 eurų visoms dieninėms bakalauro studijų programoms). Taigi stengdamasis, studentas iš Mastrichto gali išvažiuoti ne tik su diplomu rankose, bet ir be jokių finansinių įsipareigojimų. Šiuo metu  Ieva siekia būtent tokio tikslo, todėl  ji dirba galerijoje – viešbutyje „Dis“, skirtame tik išskirtiniams svečiams. Čia ji jau pelnė vadovų pasitikėjimą ir pagarbą. Taip pat ji retkarčiais dirba modeliu vietinėje modelių agentūroje. Ir visa tai ji sugeba priderinti prie gan įtemto studijų tvarkaraščio dviejose aukštojo mokslo institucijose — Mastrichto universitete ir Mastrichto konservatorijoje.

Taip pat Ievos apsisprendimą studijuoti Mastrichte lėmė ir  kultūrinė būsimų studijų aplinka: „Man po studijų Italijoje, tokioje šiltoje kultūroje, visai nesinorėjo į tą šaltąją Škotiją, į tuos kalnus, į tą glūdumą, į rūkus. Aš norėjau kažko panašaus į Italiją ir Olandija man pasirodė šioje situacijoje geriausia išeitis“. Žmonės, kuriuos Ieva sutiko Olandijoje, jai atrodo artimi, su panašiu europietišku mentalitetu. Taip pat čia ji susitiko daug lietuvių. Vieną jų Ieva dabar vadina geriausiu draugu ir žada su juo santykių niekada nenutraukti. Dar daugiau — dauguma Mastrichte besimokančių lietuvių dar tikrai puikiai prisimena, kaip visi kartu, prieš kelias savaites, jaukiai sutiko Ievos gimtadienį. Beje, jaukumas yra dar viena Mastrichto kultūros dalis, taip žavinti Ievą. Jaunimas laisvalaikį leidžia ne naktiniuose klubuose, o lauko terasose ir kavinėse, kur pokalbiai nesibaigia ir jiems nereikia išrėkti savo plaučių. Tokiose žaviose vietose ji sutiko ir savo artimiausius draugus, įtraukusius Ievą į Mastrichto konservatorijos veiklą ir paskatinusius pasiryžti dviguboms bakalauro studijoms.

Nors Ieva teigia, kad į Mastrichtą važiavo jau atsisveikinusi su muzika, tačiau dabar, besimokydama dvi dienines studijų programas vienu metu, ji jaučiasi kaip niekada laiminga. Ji teigia, kad nejaučia jokios monotonijos, nes jos gyvenime vyrauja harmonija tarp Europos Studijų programos ir fortepijono. Pamačiusi puikų derinį tarp aukšto lygio studijų, finansinio lankstumo ir stabilumo bei kultūrinio artumo ji džiaugiasi, nes tiki atradusi „aukso viduriuką“ kokybiškam nepriklausomo gyvenimo startui. Be to, neseniai Mastrichto universitetas pradėjo partnerystės programą su didžiausiomis valstybinėmis institucijomis, įmonėmis ir jų grupėmis Lietuvoje. Ši programa Ievai ir kitiems studentams iš Lietuvos suteiks galimybę ateityje sugrįžti į gimtinę kartu gaunant trokštamą praktikos, o galbūt net ir darbo vietą.