Kai ryte nubundi
rasos laše
pamatau Tavo ateitį
Ir moterį
su senu, senu šunim
Rudeninių lapų sūkury
ant dangaus skliauto
ima šokti
dvi raganos
senamiesčio stogais ropščias
ant mėnulio rago,
nuslysta
ir vėl
bučiuoja  tavo žvaigždę
ant skruostų duobučių
Mano, mieste
Kodėl šiandien tu šaltas?