Kai žiuri į žmogų, kuriam jau seniai nebe aštuoniolika, pamąstai, kokie buvo jo studentiški laikai? Ar ir tada buvo krečiamos šunybės nemylimiems dėstytojams? Nuo šio sezono SAVAS jums pažada pateikti kasdien po naują žymaus žmogaus istoriją apie jo studentiškus laikus. Šiame numeryje jums pristatome grupės „Išjunk šviesą“ lyderį Valdą Burnį.

Pristatyk save.

Esu Valdas Burnys, grupės „Išjunk šviesą“ lyderis, dainų autorius ir kompozitorius. Turiu žmoną ir du vaikus.

Ką šiuo metu veiki?

Groju, dainuoju, filmuojuosi humoro laidoje „Laba diena“.

Kokia buvo karjeros pradžia?

Jau nuo 16 metų grojau Baisogalos kultūros namuose, o 1988 metais su bendraminčiais įkūrėme grupę „Išjunk šviesą“.

Kuo vaikysteje norėjai buti užaugęs?

Gaisrininku.

Koks buvo įsimintiniausias įvykis tavo veikloje?

Linksmos ir komiškos situacijos įsimena geriausiai, tačiau jei apie rimtus įvykius, tai, matyt, „Liepajas Dzintars“ festivalyje 1993 metais laimėtas Grand Prix buvo labai svarbus ir man, ir grupės nariams. O iš linksmų: tai kartą, koncertuojant prie Spaudos rūmų, nuo scenos dingo gitaristas. Tai tik po dainos pastebėjome, kad scenoje žiožėja skylė. Buvo blogai suveržtos plokštės, o jis įkritęs. Mums buvo labai linksma, nors jam baigėsi ne taip gerai, buvo pakankamai apibrozdintas.

Ką studijavai? Ar būtent tai studijuoti ir norėjai?

Pirmosios mano studijos buvo Panevėžio muzikos akademijoje, grojau akordeonu ir mokiausi dainavimo. Deja, jos nebaigiau, o prieš keletą metų baigiau VU Tarptaunio verslo mokyklą. Čia jau ne norai, o gyvenimas pivertė.

Kokia tau buvo pirmoji studijų diena?

Linksma. Susirinko meniški žmonės, tai linksmybių netrūko.

Ar studijuojant teko palikti tevų namus? Jei taip, iš kur atvykai į didmiestį? Koks buvo pirmas įspūdis?

Panevėžio didmiesčiu nepavadinčiau, bet kai tau aštuoniolika ištrūkti iš tėvų namų visada smagu.

Ar gyvenai bendrabutyje?

Taip, kai mokiausi Panevėžyje.

Koks įdomiausias įvykis iš bendrabučio gyvenimo?

Kartą norėjau pasišildyti kondensuoto pieno. Žinojau, kad pakaitinus jis virsta tąsia mase kaip iš „Karvutės“ saldainių, tai padėjau skardinę ant plytelės ir, žinoma, ji sprogo. Tai buvo baisiai juokinga, kai bendros virtuvės ne tik sienos buvo aptaškytos, bet ir šalia virtos bulvės turėjo „Karvutės“ skonį. Ši istorija viena iš įsimintinesnių.

Kas labiausiai įsiminė studijuojant?

Turėjom tokį fortepijono dėstytoją, kurio visi labai nemėgo. Tai prieš eilinę sesiją, sumąstėme jo „Žigulį“ pernešti į kitą pastato pusę. O mašinų tais laikais buvo nedaug, tai dėstytojui pirma mintis buvo, kad jį pavogė. Buvo linksma, kai teko aiškintis su policija, kad niekas jo nevogė, jis tik šiaip išėjo.

Be ko negalėtum gyventi?

Be muzikos ir be ant grilio keptų kepsniukų (juokiasi).

Ar užsiėmei visuomenine veikla?

Tuo pačiu metu, kai studijavau, teko ir koncertuoti. Tai tikrai niekam, tame tarpe ir studijoms, nelikdavo laiko (juokiasi).

Ką norėtum patarti  pirmakursiams, kątik pradėjusiems studijuoti?

Labai rimtai per pirmą semestrą apsispręsti, ar tai tikrai tai, ko troškote ir norite ateityje, o ne po trijų metų studijų suprasti, kad gal ir nenoriu aš būti, pvz. istoriku (juokiasi).