„SAVAS“ pakalbino grupės Rebelheart solistą Darių Mickų apie jo karjeros pradžią, o taip pat ir studentiškus laikus. Kaip bene kiekvienam studentui, taip ir Dariui, jie tikrai nebuvo nuobodūs.

Pristatyk save.

Esu Darius Mickus, grupės Rebelheart solistas.

Kokia buvo tavo karjeros pradžia?

Manau, kaip ir daugumai, viskas prasidėjo mokykloje, kai groti mokyklos ansamblyje buvo prestižo reikalas. Na, o po to viskas pasuko sava linkme.

Kuo vaikystėje norėjai būti užaugęs?

Vienu metu – jūrininku, vėliau – architektu, tačiau nugalėjo muzika.

Koks buvo įsimintiniausias įvykis tavo veikloje?

Kiekviena diena praeina tarsi didelė šventė bei palieka neišdildomą įspūdį apie visa tai, ką mačiau...

Ką studijavai? Ar būtent tai studijuoti ir norėjai?

Chorinį dirigavimą Vilniaus Kolegijoje, kas buvo tampriai susiję su dideliu noru dainuoti.

Kokia tau buvo pirmoji studijų diena?

Net detaliai nepamenu... Bet pirmiausia būni pakrikštytas, kad galėtum laikyt save pirmo kurso studentu.

Ar studijuojant teko palikti tėvų namus? Iš kur atvykai į didmiestį?

Be abejo, kaip ir dauguma studentų, atvykau į sostinę, palikęs mamą ir gimtąją Ukmergę.

Ar gyvenai bendrabutyje?

Taip, gyvenau.

Koks įdomiausias įvykis iš bendrabučio gyvenimo?

Gyvenimas bendrabutyje, manau, kaip ir daugeliui, palieka daugybę smagių prisiminimų...

Komiškiausia istorija.

Net sunku atsakyt. Vos ne kas dieną vykdavo kažkas nerealaus...

Kas labiausiai įsiminė studijuojant?

Choro studijos anksti ryte, kai reikėdavo pervažiuot beveik visą Vilnių nuo Baltupių iki Rotušės.

Ką pirmiausiai norėjai pamiršti baigęs studijas?

Tiesą sakant, nebuvo kažko itin nemalonaus, nes viskas priklausė nuo mano paties elgsenos ir stropumo.

Be ko negalėtum gyventi?

Be duonos, vandens ir saulės šilumos...

Ką norėtum patarti  pirmakursiams, ką tik pradėjusiems studijuoti?

Nusiteikt ilgam ir kantrybės reikalaujančiam laikmečiui, kuris prabėga itin greitai (deja)…