thumb DSCF6929Islandija – ne vieno lietuvio išsvajota šalis. Išskirtinis kraštovaizdis, atsiveriantis dar leidžiantis lėktuvu, vos keletas truputį didesnių miestelių ir taisyklių nesilaikantys islandai. Toks pirmasis įspūdis pasitiko pernai gegužę. Šalis, kuri pirmoji pripažino Lietuvos nepriklausomybę 1991 metais. Tai kokia ta Islandija? Apžvelkime keletą ekologinių aspektų pačia plačiausia prasme.

                      Transportas

 Islandijoje gyvena tik apie 300 tūkstančių gyventojų, bet paskutiniais dešimtmečiais, anot pačių islandų, jų skaičius nuolat auga. Tačiau net ir tokia nedidelė populiacija sugeba neblogai verstis. Islandijos BVP vienam gyventojui apie 2,5 karto didesnis nei Lietuvos. 2013 metais Jungtinės Tautos įvardijo Islandiją trylikta geriausiai išsivysčiusia valstybe pasaulyje pagal Jungtinių Tautų socialinės raidos indeksą.

Islandai uždirba gana nemažai, todėl ir automobiliai sostinės gatvėse savo amžiumi neprimena lietuviško automobilių parko. Dauguma automobilių nauji ar beveik nauji. Be to, visi matyti vietiniai ir tarpmiestiniai autobusai taip pat yra palyginti nauji. Žinoma, islandams paprasčiau vairuoti naujas transporto priemones, nes visi keliai yra kone tobuli. Net retai naudojami užmiesčio keliai tobulai išlieti, nerasite jokių duobių. Nors kuras Islandijoje palyginti nebrangus (litras dyzelio ar benzino kainuoja apie 4,8 lt), tačiau tvarkingi keliai ir automobiliai leidžia Islandijai sumažinti teršiančių aplinką dujų emisijas.

Islandai ne tik daug važinėja transporto priemonėmis, bet pasižymi ir fiziniu aktyvumu. Išėjęs pasivaikščioti vandenyno pakrante šalia Reikjaviko visada sutiksi bėgančius krosą ar važinėjančius dviračiu gyventojus. Tam paruošta ir infrastruktūra: išasfaltuoti puikūs takeliai bėgiojimui, pažymėti takai dviratininkams, nedideliais atstumais įrengti suoliukai, norintiems pailsėti. Tačiau islandai nėra itin taisyklių besilaikantys žmonės. Gatvę kerta ne perėjose, dažnai prabangesni automobiliai skleidžia garsinius signalus priekyje sustojusiems mirksint geltonam šviesoforo signalui. Tuo metu perėjomis naudojasi tik turistai iš užsienio. Netrūksta ir meniškai nusiteikusių piliečių: šalia pėsčiųjų takų stovinčios šiukšliadėžės apipieštos grafiti mėgėjų.

                      Pastatai

 Sostinėje esantys gyvenamieji ir viešieji pastatai nesiskiria nuo kitų Europos šalių. Iš išorės niekuo neišsiskiriantys, tvarkingi pastatai, viduje gali kiek priblokšti. Viešbutyje, kuriame teko gyventi, buvo skardinės palangės. Gražu, originalu, tačiau truputį nesmagu netyčia ranka trinktelėjus naktį į lovos gale kabančią palangę. Beje, islandai ne visada rūpinasi aplinkosauga. Atliekų rūšiavimo dėžės viešose vietose stovi, tačiau, kaip teko sužinoti, nuotekas Islandija išleidžia į vandenyną nei trupučio nevalytas. Islandai, kaip ir lietuviai, yra linkę turėti nuosavos žemės užmiestyje. Net toli nuo sostinės laukuose galima rasti pavienius vasarnamius, kuriuose gyventojai leidžia savo vasaras.

                      Parduotuvės

 Įpratusiam prie lietuviškų parduotuvių, islandiškųjų tvarka kiek neįprasta. Norintieji pasilinksminti ragaudami islandišką alkoholį, negali tuo piktnaudžiauti per daug, nes kitą dieną alkoholio parduotuvės dirbą tik kelletą valandų popiet. Maisto parduotuvės dirba ilgai, pasirinkimas didelis, tačiau kainos kelis kartus didesnės nei Lietuvoje.

Islandai vis labiau plečia žemės ūkį savo šalyje, kuri nėra tinkama šiai veiklai. Vulkaninės kilmės, kietom uolienom nusėta ir menka žole apaugusi sala tinkamiausia auginti specifiniams islandiškiems arkliams ir avims. Arkliena – pagrindinė mėsa, kurią naudoja ir eksportuoja. Skurdi gamta verčia islandų tautą elgtis kūrybingai – saloje auginami dumbliai, kurie naudojami maistui.

Anksčiau pagrindinis islandų ekonomikos variklis buvo žvejyba. Ir dabar ši tauta garsėja džiovinta žuvimi, kuri visiškai nepanaši į lietuviškąją. Dėl žvejybos plotų kontrolės Islandija nestoja į Europos Sąjungą, nors į NATO ji įstojo tuoj po Antrojo pasaulinio karo. Jau kuris laikas Islandija stiprina turizmo sektoriaus plėtrą. Daugybė turistų kasdien atskrenda į šią šalį.

                      Gamta

 Be abejo, labiausiai Islandija visus traukia savo nepakartojama gamta. Jau lėktuvui leidžiantis, pasijauti lyg būtum kosminio erdvėlaivio komandos narys, besileidžiantis ant kietos, kalvotos, juodos ir skurdžios Mėnulio “žemės“. Ir tai iš tiesų jaudina. Važiuojant iš Keflaviko oro uosto į sostinę, atsiveria dar daugiau gamtovaizdžių. Pakelėje sugulę akmenų masyvai, kalnai, skurdi žolė, pravažiuojančios pavienės transporto priemonės ir lygus kaip stiklas kelias. Beje, islandai vartoja būtent iš kalnų tekantį gėlą vandenį. Artėjant prie miesto, pamatai pavienius augalus ar jų grupeles. Nedideli, prastai augantys medeliai praturtina vaizdų įvairovę. Nuvažiavę prie vandenyno išvysite juodąjį Islandijos smėlį. Nuvykus į Islandiją tiesiog privaloma pakeliauti po salą. Pakeliui slūgsantys kalnai tikrai paliks neišdildomą įspūdį. Dar didesnį įspūdį palieka ugnikalniai. Didingi ir balti jie pritraukia žvilgsnį ir pakeri.

Islandija – šalis, kuri skiriasi nuo daugybės valstybių savo gamta. Tačiau net ir vienoje geriausių pasaulio valstybių ne viskas tvarkoma pagal aplinkosauginius reikalavimus. Ir vis gi, tikrai verta aplankyti šią salą ir patiems patyrinėti, kas joje gerai, o kas ne.