Jean Baudrillard „Simuliakrai ir simuliacija“

Leidykla „Baltos lankos“ antrąkart išleido Jeano Baudrillardo, vieno iškiliausių šiuolaikinių prancūzų filosofų, suformavusio pagrindinius postmodernios epochos mąstymo bruožus, knygą „Simuliakrai ir simuliacija“. Šiame klasikiniu tapusiame veikale autorius nagrinėja tikrovės ir 
vaizduotės santykį pasitelkdamas simuliacijos sąvoką. „Simuliakrai eina pirma“, – teigia filosofas, tuo pabrėždamas
simuliacijos proceso lemiamą vaidmenį sprendžiant tikroviškumo 
problemą. Simuliacija su modelių pagalba generuoja tikrovę, kuri nėra reali – tai, Baudrillardo žodžiais tariant,
hipertikrovė. Ir mūsų šiuolaikinis pasaulis pavirsta simuliacijos 
lauku, kuriame tik šen bei ten dar galima aptikti tikroviškumo liekanų.

Vaiva Rykštaitė „Plaštakių sindromas“

Literatūros padangėje Vaivos Rykštaitės slapyvardžiu debiutuojanti nauja autorė pristato šiuolaikinį romaną jaunimui „Plaštakių sindromas“ ir kreipiasi: „Gal ir tu, mielas skaitytojau, žinai tą pojūtį, kai „alsus pavasario vėjas, nepaisydamas metų laikų, pučia aistringus virpulius po tavo oda, staiga kiekviena kūno ląstele patiri, jog tavo viduje gyvena sodrus jausmas. Ak... Va tuomet prasideda  TIKRAS gyvenimas ir visos smagios istorijos. Įsivaizduok, kad seku tau pasaką. Visi pasakoriai truputį meluoja, truputį viską pagražina, tik ne aš, garbės žodis. Dažniausiai jie šneka žemu, svajingu, galbūt šiek tiek džeržgiančiu balsu, bet tau maniškį teks įsivaizduoti, kad būtų lengviau, galiu pasakyti, kad esu mėlynakė ir turiu didelius papus. Balsą susikurk. Neišsigąsk, jei būsiu grubi, mes šitaip dažnai kalbėsimės – tu susirauksi, bet aš tęsiu toliau. O dėl moralo, galiu išduoti pabaigą jau dabar. TOKS gyvenimas. Tik nesitikėk, kad suprasi  kažką daugiau. MĖGAUKIS...“.