Saša Stanišić

KAIP KAREIVIS GRAMOFONĄ TAISĖ

Rašytojas Saša Stanišićius gimė Bosnijoje ir Hercegovinoje, vėliau, prasidėjus Bosnijos karui, su šeima persikėlė gyventi į Vokietiją. Jis yra pelnęs daug stipendijų ir apdovanojimų, tarp jų ir 2005 metų Ingeborg Bachmann literatūros konkurso publikos prizą. „Kaip kareivis gramofoną taisė“ – pirmasis autoriaus romanas, kuriame svarstoma, kaip vaikas suvokia karą, kur yra riba tarp žaidimo ir rimtų dalykų, paprastai ir jaudinamai, poetiškai ir kartu komiškai pasakojama apie paradoksalias žmonių patirtis.

Aleksandaras auga nedideliame bosnių mieste Višegrade. Didžiausias jo talentas – kurti istorijas. Jis nė neketina paisyti mokyklinių rašinių temų – juk kokios beprotiškos jo prosenelių derliaus šventės, kokios įdomios apgautų vyrų šėlionės ir kokios neįtikėtinos upės Drinos išpažintys. Kai į Višegradą nuožmiai įsiveržia karas, Aleksandaro pasaulis sueižėja, ir šeimai tenka bėgti. Svetimoje Vakarų šalyje Aleksandaro rašytojo gebėjimai tampa gyvybiškai svarbūs: tai jam padeda susivokti tame keistame krašte vardu Vokietija ir papasakoti sau tėvynę. Anuomet jam nepavyko prikelti senelio iš mirusiųjų, tačiau dabar jis turi iš tikrųjų veiksmingą stebuklingąją lazdelę: tai, kas prarasta, sugrąžina vaizduotė. Vis dėlto suaugęs Aleksandaras, grįžęs į savo vaikystės miestą, pirmiausia turi sau įrodyti, kad jo pasakotojo talentas atlaikys ir Bosnijos pokario realybę.

Gabriel Barylli

REALUSIS LAIKAS

Lietuvių kalba pasirodė dar vienas austrų rašytojo, dramaturgo, aktoriaus ir režisieriaus Gabrielio Baryllio romanas. „Realusis laikas“. Kūrinys patraukia vaizduojamu gyvenimu, kokių šiandien tūkstančiai kiekviename mieste, kiekvienoje gatvėje, šalia mūsų. Knyga pradedama elektroniniu laišku: Zuzana rašo geriausiai draugei Izabelei apie savo naują gyvenimą miesto pakraštyje, kviečia ją kavos, plepa apie šį bei tą. Tačiau lengvumas tik paviršinis. Zuzanos elektroninis laiškas yra nevilties kupinas pagalbos šauksmas, kuris nuaidi neišgirstas. Jauna moteris iš visų jėgų kabinasi už gyvenimo, tačiau ji vis labiau slysta: praranda gyvenimo meilę, darbą, galiausiai butą. Netenka bet kokio ryšio su išoriniu pasauliu. Lieka tik internetas. Tai tariama jos atrama, vienintelis ryšys su kitais, paskutinė viltis surasti meilę ir laimę. Tačiau pasauliniame tinkle niekas nėra tas, kuo dedasi.

Rašytojo Gabrielio Baryllio talento įvairiapusiškumas stulbina: įsimintini vaidmenys teatre, kino ir televizijos filmuose, tarptautinio pripažinimo sulaukę romanai, pjesės, kino scenarijai. 2007 m. Gabrielis Baryllis apdovanotas Austrijos Garbės Kryžiumi už nuopelnus mokslui ir menui. Kritikai dažnai jį vadina europietiškuoju Woody Allenu. 2009 m. „Gimtojo žodžio“ leidykla išleido du jo romanus – Baleriną ir Sumuštinį.