Žingsnį pavasario link šiemet vasario 20 d. žengė Kauno šokio teatras „Aura“ su premjeriniu Linos Puodžiukaitės spektakliu „Metų laikai“. L. Puodžiukaitė choreografiją kūrė pagal žymųjį Antonio Vivaldžio kūrinį „Keturi metų laikai“. Šis ciklas choreografę įkvėpė savo muzikalumu, vienove. Nuo pirmosios premjeros 2009 m. gegužės 31 d. spektaklis kiek pakito: jis buvo pritaikytas pagrindinei „Auros“ trupei bei sukurta sudėtingesnė choreografija, padedanti atskleisti šokio trupės profesionalų technikos pasirengimą ir atlikimą. Spektaklyje šoka ir pati choreografė Lina Puodžiukaitė, kuri yra viena geriausių „Auros“ šokėjų. Taip pat šokio pedagogė. L. Puodžiukaitė vadovauja ir akademiniui Vytauto Didžiojo universiteto judesio teatrui*, kuris įsikūrė beveik prieš du metus.

„Metų laikuose“ per 50 minučių bandoma atskleisti moters ir gamtos ciklo sąsają. Sulig kiekvienu metų laiku moteris kinta: žydi, sirpsta, bręsta, kol pilnai susiformuoja. Paraleliai kinta ir gamta. Nors spektaklio idėja spalvinga, tačiau šokėjai dėvi juodus kostiumus bei šoka basi, taip susikoncentruojama tiesiog į judesį ir garsą. Panaudoti keli akcentai (vainikėliai, kojinės, šalikai) ir minimalios dekoracijos – visa tai labiau skirta ne estetinio vaizdo kūrimui, o, nežinantiems Vivaldžio kūrinio, padėti suprasti, kur kuris metų laikas. Į akis „Metų laikuose“ krinta lyriškumo gausa (ypač masinėse scenose), keistai kontrastuojanti su pačiu modernaus šokio žanru. Romantikams ši lyrika pažadins drugelius pilve. Na, o skeptikams lieka mėgautis keliomis įspūdingomis, kvapą gniaužiančiomis intensyvesnėmis scenomis.