| Gyčio Ivanausko teatras : kiekvienam žiūrovui - po tris auksinės žuvelės norus! |
|
|
|
| savas.lt informacija |
| Trumpai |
|
Atsitiktinumu, emocijomis bei stilizuota kūno kalba paremtas moteriškas pasakojimas ir šiuolaikinis šokis sulipdė lengvai atpažįstamą kasdienio gyvenimo koliažą. Aktorės nebijo scenoje pasirodyti susivėlusios, piktos arba vilioti savo moteriškumu, išsinerti iš suknelių, šaukti ir atskleisti didžiausias moteriškos giminės paslaptis. Šie dialogai išreiškiami tais gestais, kuriuos naudojame gyvenime, bet jie turi kitą raiškos formą. Šiame spektaklyje mažas buitinis judesys išdidinamas iki šokio kombinacijos. Situacijos paimtos iš gyvenimo : viskas išdidinta, pašaržuota, pažvelgta į viską su ironija. Spektaklio vizualioji pusė, pasirinkta 6-tojo dešimtmečio stilistika, ypač pabrėžia moteriškumą, pradedant nuo šukuosenos, makiažo, baigiant talijos išryškinimu ir aukštakulniais. “Vargu ar mes rastume didesnę Barbę nei šeštame dešimtmetyje. Tačiau tai nereiškia, kad spektaklis yra toks, koks yra stereotipinis šeštojo dešimtmečio moters simbolis, kai moteris turi atrodyti graži, su šypsena, bet neaišku, ką ji jaučia.” „Moteriškas spektaklis“ – taip spektaklį įvardina aktorės Agnė ir Brigita. „Moters darbas – būti gražia“, – kūrėjos per trumpą spektaklio laiką sugeba atskleisti tai, apie ką moterys dažnai neišdrįsta prabilti. Pasak jų, šiuolaikiniame pasaulyje moteris turi būti graži 24 valandas per parą, nors pačiai visai to nesinori, o pasitempusiai visą laiką būti tiesiog neįmanoma. Stereotipinis pašnekesys prie kavos, parodantis, jog moterys tesugeba vien pliurpti, byloja apie pamintą moteriškumą, kurį akcentuoja autorės. Šokdamos lyg lėlės, kūrėjos nori parodyti, jog moteris daro tai, ko širdyje visiškai nenori. Taip pat, spektaklyje švelniai užsimenamas konfliktas su vyrais: jie reikalauja iš moters būti būtent tokia, kokią jie nori ją matyti. Taigi kūrėjos per trumpą spektaklio laiką sugeba atskleisti tai, apie ką moterys dažnai neišdrįsta prabilti: „Nenorime kalbėti tuščiai, abi esame moterys ir pačios esame išgyvenusios scenas, kurias parodysime žiūrovams, juk mums jau nebe šešiolika“ – šypteli 32-ejų argentinietiškojo tango virtuozė Brigita Urbietytė. “Dialogai” - linksmas, chaotiškas, perteiktas moterišku šokiu spektaklis, atskleidžia šiuolaikinių moterų problemas ir atvirai pasakoja apie ironišką moters dalią – būti tokia, kokia privalai, o ne tokia, kokia nori būti viduje. Apie draugystę, svajones ir ilgesį, apie vartotojiškos visuomenės ydas, komunikaciją monologais, tariamai natūralią tariamos laimės šypseną, moterį kaip vartojimo ir netgi prievartos objektą. Tie, kurie norės ir matys šiame spektaklyje linksmus vaizdus, dainas ir šokio judesius – tai ir pamatys. Kiti – užčiuops po šia poza paslėptą dramatišką moters pasaulį. Spektaklis “Dialogai” - gruodžio 18d., Nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje, 19 val. Bilietus galima įsigyti visose bilietai.lt kasose. |