Domanto Razausko poezijos knyga „Lietaus kambarys“ + CD

Domanto Razausko eilėraščiai – tai visiškai atskiri, savarankiški kūriniai, brendę ir augę nepriklausomai nuo jo originalių dainų.

Knygoje pastebimas poeto dėmesys formai, papildomas prasmes sukuriančiai akustikai, garsynui. Akivaizdu, kad D. Razauskas nenori eiti lengviausiu keliu – jis bando savo jėgas tradicinėje silabotoninėje lyrikoje, klasikinių sonetų formose, stengdamasis suvaldyti kalbos tėkmę. Tačiau negalima sakyti, kad ši poezija formali ir prasmė – antraeilis dalykas. Anaiptol. Poetą kaip rik ir domina klausimas: ar galima kalbėti prasmingai, kalbą uždarant į griežtos formos gniaužtus, ar eilėraščio estetika ir semantika gali būti vienodai stiprios? Ne banaliai provokuojanti, postmoderni poezijos-žaidimo estetika, o klasikinis rimas, ritmas, metras. Kita vertus, čia pat ir poeto verlibras. Tiesa, taip pat suvaldytas, akustiškai motyvuotas ir ritmiškas. D. Razausko muzikinė klausa turi lemiamos įtakos jo eilėraščiams – vis jie pulsuoja ritmu, kiekvienas tarsi muša savo taktą, groja savo melodiją.

Galima teigti, kad ši kūryba netradicinė savo tradiciškumu, tiek formaliame, tiek prasmės lygmenyse. Tikrovės kaip iliuzijos ir iliuzijos kaip tikrovės tema – bene pagrindinė knygoje, nematoma gija jungianti visus skirtingu metu rašytus eilėraščius. Kai kuriuos jų skiria dienos, kai kuriuos – penkerių metų tarpas. Tačiau bendras vardiklis išlieka. Eilėraščiai kažkuo primena dzenbudistinius koanus, mąstymą provokuojančias kalbos pinkles, bandymą žodžiais atsakyti į sau dar vaikystėje užduotus klausimus, puikiai suvokiant, kad būtent žodžiai ir paslėpė visus atsakymus. Tai kur ta erdvė iki žodžių, iki įvardijančio, identifikuojančio proto? D. Razausko eilėraščiai – amžina šios erdvės paieška.

„Vyno istorijos“

Istorija apie dėmę prancūziško vyno aureolėje, istorija apie vištų indėlį į vyno technologiją, istorija apie tai, kas dega, bet nedega vyne, – tai tik keli iš solidžių ir žaismingų, netikėtų ir kartais neįtikėtinų šios knygos pasakojimų apie vieną seniausių žmonijos gėrimų.

„Vyno istorijų“ autorius Domininkas Velička, ilgametę patirtį turintis garsus vyno žinovas, Barselonos „Escuada Espanola de Sommeliers“ diplomantas, ne tik virtuoziškai pateikia plačią šio gėrimo panoramą – nuo žinių apie vyno žemę iki vyno patiekimo į stalą patarimų – bet ir intriguoja:

Ar žinote, kam vynui kiaušinis? Arba kodėl į statinę jūreiviai primesdavo degtukų? Ar esate girdėję, kad šampano surogatai žiūri „varlės akimis“? Ar galite atsakyti į klausimą, kodėl raudonasis vynas raudonas? O gal norite sužinoti skandalingų faktų apie vyno falsifikavimą?

Vynas provokuoja ir skatina bendrauti. Subtilia meistro ranka sukurtos „Vyno istorijos“ – tai vyno įspūdžių knyga. O įspūdžiais malonu dalytis. Ypač prie taurės gero vyno...