H. Murakami. 1Q84. Pirma knyga (iš japonų kalbos vertė Ieva Susnytė)

Ar skaitėte George’o Orwello romaną 1984-ieji? Ar kada jautėte, kad kažkas jus stebi? Didysis Brolis, o gal Mažieji žmonės?

Haruki Murakami naują savo romaną, tiksliau, romanų trilogiją, neatsitiktinai pavadino 1Q84. Tai nuoroda į George’o Orwello romaną 1984-ieji. Šįkart rašytojas permąsto istorijos ir ateities sąvokas, jo personažai ima pasimesti laike, pasirodo ir manipuliacinių teorijų, Orwello Didįjį Brolį keičia Mažieji žmonės, naktį paslaptingai vejantys oro lėliukę. Veiksmas vyksta tarsi 1984-aisiais, tačiau Aomamė pradeda abejoti, ar tai tikrai tie metai, nes realybė skyla, tįsta, nyksta... „Šį naują pasaulį ji nusprendė vadinti 1Q84-aisiais. Q – tai klaustukas – question-mark. Jis reiškia abejonę.“

Murakami kuria intriguojančius personažus: tai dvikovos instruktorė, kuri laisvalaikiu pagal užsakymą žudo vyrus, matematikos mokytojas, po darbo rašantis nespausdinamus romanus, paslaptinga septyniolikmetė Fukaeri – jos kūrinys atsiunčiamas literatūriniam konkursui, ir kiti ne mažiau rafinuoti asmenys. Pirmoje trilogijos dalyje netikėtai ima pintis jų gyvenimai, ir viską apgaubia švelni mistika, neleidžianti užversti knygos neperskaičius dar ir dar vieno puslapio ir laukti tęsinio.

Murakami – neabejotinai garsiausias iš gyvų japonų rašytojų. Jo kūryba vertinama ir interpretuojama itin skirtingai: ji priskiriama net prie fantastinių ar mitologinių romanų, romanų alegorijų, antiutopijų. Rašytojo braižas lyginamas su Kōbō Abe’s, J. L. Borgeso, G. G. Márquezo, K. Vonneguto, M. Pavičiaus tekstais.

Murakami pasakojimai pasižymi muzikalumu, jo romanus mėgsta kino kūrėjai, o pats rašytojas dar vadinamas japonų literatūros Davidu Lynchu. 2006 metais Murakami buvo pagerbtas Franzo Kafkos apdovanojimu.

A. Tereškinas. Vyrų pasaulis

Ką reiškia būti vyru Lietuvoje? Kokie jausmai ir pojūčiai susiję su nuolatiniu vyrų mėginimu būti tikrais vyrais? Kas daro vyrišką gyvenimą pakenčiamą ar nepakenčiamą? Kodėl vyriška tapatybė dažnai tampa skausmo ir nevilties priežastimi? Tai tik dalis klausimų, keliamų šioje provokuojančioje studijoje. Pasitelkdamas vyrų patirtis, jų gyvenimo pasakojimus ir kultūrinius tekstus, autorius nagrinėja, kaip skirtingos vyrų grupės konstruoja, išgyvena ir patiria vyriškumą. Tai pirma ir unikali tokio pobūdžio sociologinė studija Lietuvoje.

A. Tereškinas kuria Lietuvoje beveik neegzistuojančią sociologinio kalbėjimo ne sociologams, bet visuomenei nišą.

Prof. (HP) dr. Aušra Maslauskaitė

Tarp neabejotinų studijos pranašumų reikia išskirti autoriaus bandymą pateikti panomraminį vyrų patirties ir vyriškumo Lietuvoje vaizdą (…) A. Tereškino monografija yra reikšmingas įvykis Lietuvos lyčių studijų raidoje.

Dr. Alina Žvinklienė

Artūras Tereškinas – sociologas, kultūros kritikas, rašytojas. 2000 m. apgynė daktaro disertaciją Harvardo universitete, JAV. Dėstė JAV, Švedijoje, Danijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Šiuo metu – Vytauto Didžiojo universiteto profesorius. Autorius yra išleidęs dvi eilėraščių ir šešias akademines knygas, išspausdinęs daugiau nei septyniasdešimt straipsnių lyčių, seksualumo, populiariosios kultūros temomis lietuvių ir anglų kalbomis.