Prieš keletą metų užsimezgusi pažintis tarp režisieriaus, choreografo Gyčio Ivanausko ir tada dar mažai kam Lietuvoje žinomo jauno kūrėjo Gedimino Gelgoto bei jo vadovaujamo Naujų Idėjų Kamerinio Orkestro (NIKO) šiais metais davė vaisių – neseniai GIT ir NIKO pristatė savo pirmą bendrą darbą – muzikinį šokio spektaklį „Paukščiai“. Ir čia dar ne pabaiga. Gytis Ivanauskas tvirtina, kad gražus judviejų kūrybinis susikalbėjimas įkvėpė naujiems darbams – spalį žiūrovams GIT ir NIKO pristatys dar vieną projektą.

Apie būsimą premjerą G. Ivanauskas kol kas kalba nenoriai – užsimenama tik tiek, kad tai nebus šokio spektaklis. Daug atviresnis tiek Gytis Ivanauskas, tiek Gediminas Gelgotas tampa paklausus apie jų kūrybą bei bendrus darbus. „Mus, ko gero, suvedė panašus požiūris į darbą. Smulkmeniškumas ir atsakomybė. Gediminas niekada nepalieka kūrinio „bet kaip“. Jis visų pirma išaiškina atlikėjams, ko iš jų reikalauja, tuomet repetuoja, repetuoja, repetuoja. Įsivaizduokit – jie kartais dirba iki paryčių!”, – bendro požiūrio į darbą neslepia G. Ivanauskas.

NIKO įkūrėjas Gediminas Gelgotas taip pat negaili gerų žodžių: „Vienas malonumas dirbti kartu, jaučiu, kad puikiai jaučiame vienas kitą, turime bendrą meninį mastymą, estetinį suvokimą. Retai pasitaiko toks geras tarpusavio supratimas – iš pusės žodžio!“.

Sunkiai įsivaizduojama, kaip dvi ambicingos, kūrybingos asmenybės puikiai dera tarpusavyje, tačiau jų neseniai pristatyta premjera šokio spektaklis „Paukščiai“ – nenuvylė. Priešingai – žiūrovai su nuostaba žiūrėjo tiek į šokėjus, tiek į orkestrantus bei jiems diriguojantį G. Gelgotą, kuris didžiąją spektaklio dalį praleido tarp publikos ir tik vėliau pasirodė ant scenos. „Manau, kad kūrybiniame procese mes su Gediminu stipriai papildom vienas kitą. Smagu, kai aš galiu paaiškinti orkestrui, o ne tik šokėjams, ko trūksta ir į ką labiau reiktų atkreipti dėmesį, tuo pačiu gera, kai orkestras tavo pastabas girdi. Ir lygiai taip pat man patinka, kaip Gediminas bendrauja su mano šokėjais, kaip jis sugeba paaiškinti tai, ką galbūt kartais sudėtinga padaryti man“, - džiaugiasi Gytis Ivanauskas.

Muzika, kaip sako pats G. Gelgotas, yra jo savirealizacija, energijos šaltinis, o NIKO – išskirtinis kolektyvas jau vien pažvelgus iš techninės puses. „Aš dirbu ties tuo, kad muzika butu perduodama žmonėms gyvai, nuoširdžiai, ir, žinoma, kad patys kūriniai žmonėms būtų aktualūs ir įdomūs. Muzika yra kalbėjimas, bendravimas, todėl aš ir siūlau bendrauti per muziką, o ne užsiimti meno teorija. Tam yra tos srities profesionalai - muzikos teoretikai“, – savo jaunatvišku maksimalizmu žavi kompozitorius G. Gelgotas.

Tad tikimės, kad šis kūrybinis susikalbėjimas, bendras jų požiūris į darbą, pagarba vienas kitam, atsidavimas toliau stebins žiūrovus ir duos dar ne vieną naują kultūrinį projektą.

http://www.youtube.com/v/ow0JcbaheGU