• 

  Ant angliškų taksi „vabalų“ gali išvysti užrašą „carbon neutral“. „RadioTaxi“ buvo pirmoji pasaulyje taksi kompanija, nuo 2005 metų kompensuojanti savo mašinų išmetamą CO2 kiekį — 100 tūkst. svarų per metus ji skiria atsinaujinančios energetikos projektams.

• Sukurtas daugkartinis tamponas! „Be toksinų, lengvai naudojamas ir draugiškas aplinkai“ – skelbia antraštės. Kiekvienais metais vien Didžiojoje Britanijoje 1 milijardas tamponų ir sanitarinių rankšluoščių yra panaudojama ir išmetama – dauguma į kanalizaciją. Taigi siūloma tokia alternatyva. Merginos, ką manote?

• JAV bankas "Discover" pradėjo platinti pirmąją pasaulyje kortelę, pagamintą iš biodegraduojančio (natūraliai suyrančio) plastiko.
• Iš vieno kilogramo stiklo duženų gaunamas 1 kilogramas naujo stiklo.

• Kiekvienos tonos stiklo atliekų perdirbimas sutaupo 1,2 tonos pirminių žaliavų. Be to, jei stiklas gaminamas iš stiklo duženų, energijos sąnaudos yra maždaug 35 proc. mažesnės nei gaminant stiklą iš pirminių žaliavų.
• Vieno stiklinio butelio perdirbimas sutaupo pakankamai energijos 100 vatų elektros lemputei šviesti apie valandą laiko.
• Kiekviena perdirbto popieriaus (kartono) tona išsaugo 17 medžių, 26460 litrų vandens ir pakankamai energijos tam, kad 6 mėnesius būtų apšildytas normalaus dydžio namas.
• Pasaulyje kasmet viename pajūrio kilometre išmetama 400-4000 kg atliekų, iš kurių 60 procentų yra plastikai.
• Per dešimtąjį dešimtmetį visame pasaulyje prarasta iki 94 mln. hektarų miškų ploto. Šis prarastas plotas didesnis už Venesuelą ir sudaro 2,4% visų pasaulio miškų.

Kodėl svarbu rūšiuoti:

• Kasdien kiekvienas žmogus išmeta apie 1,8 kg šiukšlių. 84 procentai jų galėtų būti perdirbta.
• Apie 80 procentų mūsų šiukšlių kaupiama, ir tik dešimtadalis sudeginama ar perdirbama. Negaudamos deguonies, bakterijos negali misti šiukšlėmis, todėl sąvartynuose tebėra 30-ies metų senumo laikraščių, kuriuos įmanoma perskaityti.
• Išmetęs 2 aliuminio skardines iššvaistai daugiau energijos negu milijardas skurdžiausių planetos žmonių sunaudoja per visą dieną.
• Plastiko ir aliuminio skardinės suyra tik per 500 metų, o per metus vien aliuminio skardinių sunaudojami 5 milijardai.
• Perdirbti seną skardinę į naują reikia 90 proc. mažiau energijos nei naujai skardinei pagaminti
• Beveik 6,5 milijono tonų šiukšlių kasdien palaidojama vandenynuose.
• Kiekvieną minutę iškertama 20 hektarų atogrąžų miškų.
• Viena tona perdirbto popieriaus išsaugo 17 medžių, o ir energijos perdirbant popierių sunaudojama 64 proc. mažiau nei gaminant. Žmonių išmetamo popieriaus ir medžio kiekio užtektų apšildyti 50 milijonų namų 20-čiai metų.

Kodėl verta taupyti:

• Kasmet žmogus sunaudoja beveik 55 tonas vandens: 272 litrai kasdien skirti 10- ies minučių dušui ryte, 125 – maudynėms vonioje, 23 – tualetui nuleisti. 70 litrų kasdien sunaudoja skalbimo mašina, o dar 48 – indaplovė.
• Daugiau nei trečdalį visos elektros energijos žmonės sunaudoja namie.
• Tik dešimtadalis tradicinės lemputės energijos skirta šviesai. Likę 90 procentų prarandama šilumai.
• Žemėje yra apie pusė milijardo automobilių, kurie vidutiniškai sudegina apie 32 litrus degalų per dieną. Kiekvienas sudegintas litras kuro išmeta maždaug 2 kilogramus anglies dvideginio. Automobiliai išskiria į orą apie penktadalį viso anglies dvideginio.
• Vienas autobusas gali vežti tiek žmonių, kiek 40 automobilių.

Poveikis mūsų planetai

• Nuo 1970 iki 2004 metų temperatūra Žemėje pakilo 0,6 laipsnio pagal Celsijų. Apskaičiuota, kad per šį šimtmetį temperatūra kils 2–6 laipsniais.
• Antarktidos ledynai tirpsta dvigubai greičiau nei prognozuota prieš 15 metų.
• Gamtos katastrofų skaičius 2007-aisiais pasiekė rekordą: Raudonojo Kryžiaus federacijos paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad jų būta 500. Nuo gamtos katastrofų nukentėjo 142 milijonai žmonių, 24 tūkstančiai žuvo. Padaryti nuostoliai vertinami 34,5 milijardo JAV dolerių.
• Mokslininkai suskaičiavo, kad jeigu visi planetos gyventojai vartotų tokiais tempais kaip Vakarų europiečiai ir amerikiečiai, planetoje dėl užterštumo gyventi būtų neįmanoma.

Šiek tiek faktų apie Lietuvą

• Tik 14 proc. Lietuvos gyventojų mažina vienkartinių daiktų (pavyzdžiui, plastikinių maišelių ar pakuočių) naudojimą. ES vidurkis – 30 %.
• Lietuvoje 2006 metais į apyvartą buvo išleista apie 300 tūkst. tonų sveriančių pakuočių. Vienam lietuviui jų teko beveik 100 kilogramų.
• Vidutiniškai atliekas rūšiuoja 59 proc. europiečių ir vos 30 proc. lietuvių. Sociologai sako, kad menką Lietuvos gyventojų susidomėjimą savo aplinkos saugojimu lemia daugiausiai nuovargis dėl nepritekliaus.
• Lietuvoje per pastaruosius 16 metų išmetamų „šiltnamio“ dujų kiekis sumažėjo daugiau nei perpus – nuo 48 mln. tonų 1990 metais iki 23 mln. tonų 2006-aisiais. Mums tenka 0,05 proc. pasaulinio kiekio.

Apie audinius:

• Nailonas visiškai suyra tik per 30—40 metų.
• Franco Moschino dar 1994 metais pristatė ekologinę kolekciją „Ecouture“ — beje, jis tai padarė pirmasis.
• Aplinkai draugiškiausias pluoštas yra iš kanapių. Šiam augalui nereikia trąšų, priežiūros, jis atsparus kenkėjams, nealina dirvos, o pluoštas — neregėtai tvirtas. Vienas iš ekologiškiausių audinių visada bus šilkas, taip pat ekologiškai išauginta vilna, linas, bambukas bei „Ingeo“ pluoštas iš kukurūzų. Tai ateities audiniai. Taip pat, žinoma, medvilnė, tik reikėtų rinkis pažymėtą „Eko“ ženklu. Populiariausi ženklai pasaulyje: Vokietijos „Mėlynasis angelas“, Šiaurės šalių „Gulbė“, ES „Gėlė“.
• „Pavojingiausios“ rūbų spalvos — geltona, juoda, mėlyna ir ruda. Šiuose dažuose būna chromo bei ß-fenilendiamino.