Sakoma, jog lietuviui gerai, kai kaimynui blogai. Tačiau šį kartą norėtųsi paneigti šią visuomenėje paplitusią nuomonę, kuria apibūdinamas lietuviškas charakteris. Nes pasidžiaugti tikrai yra kuo. Viso to priežastis – visame pasaulyje vykusi pilietinė iniciatyva „ŽEMĖS VALANDA“. Trumpai apžvelgsime šiai iniciatyvai paminėti vykusius renginius ir atgarsius visuomenėje.

Pradžioje reikia paminėti, jog ši pilietinė iniciatyva gimė tolimojoje Australijoje, Sidnėjaus mieste. 2007 metais tai buvo vieno miesto akcija, kurioje dalyvavo daugiau nei 2 mln. gyventojų. Iniciatyvos „Žemės valanda“ tikslas yra atkreipti viso pasaulio žmonių dėmesį ir išreikšti susirūpinimą dėl žmonių veiklos padarinių gamtai. Pasirinktas originalus akcijos būdas – valandai išjungti visus elektros prietaisus ir būnant tamsoje pamąstyti apie gamtai daromą žalą. Šiai pilietinei iniciatyvai dar tik ketveri metai, tačiau jos mąstas iš tiesų yra didelis. 2008 metais akcijoje dalyvavo 370 miestų ir miestelių, 50 mln. žmonių vienai valandai savo namuose išjungė šviesas. 2009 metais jau 4159 miestai, miesteliai ir savivaldybės 88 pasaulio šalyse prisijungė prie šios iniciatyvos. Šiais metais Žemės valanda sulaukė didelio palaikymo, prie jos prisijungė 3482 pasaulio miestai 125 šalyse. Tai buvo pirmieji metai, kada prie šios iniciatyvos oficialiai prisijungė Lietuva.

Lietuvoje prie Žemės valandos prisijungė įvairūs miestai, tačiau pagrindiniai renginiai vyko Druskininkuose. Būtent šis miestas geriausiai parodė, kad lietuviams iš tiesų rūpi planetos ateitis, kad būtina bent valandą pamąstyti apie žmonių daromą žalą gamtai. Tik Druskininkuose valandai buvo išjungtos visos šviesos, tik Druskininkuose buvo organizuotas vieningas šviesų išjungimas skirtingose miesto vietose. Šis miestas parodė, jog esant iniciatyvai ir gerai organizacijai į tokią akciją galima įtraukti daug žmonių. Bažnyčia, savivaldybės pastatas, M.K. Čiurlionio paminklas, viešbučiai, sanatorijos, parduotuvės ir mokyklos šiame mieste valandai paskendo tamsoje. Taip pat aktyviai prie šios iniciatyvos prisijungė žmonės savo namuose – miestas tikrai atrodė tamsiau nei įprastą vakarą. Turbūt aiškiausiai Druskininkų poziciją apibūdino miesto meras Ričardas Malinauskas. Meras teigė, jog nesant gamtos, nebūtų ir Druskininkų kurorto, nes gamta – pagrindinis Druskininkų turtas. Tai iš tiesų priverčiantys susimąstyti žodžiai.

Paskatinti Druskininkų pavyzdžio prie Žemės valandos prisidėjo ir kiti šalies miestai. Vilniaus Rotušės ir Klaipėdos Atgimimo aikštėse neabejingi miestiečiai uždegė žvakutes, iš kurių buvo sudėliotas skaičius 60, simbolizuojantis valandą atokvėpio, kurį mes visi stengėmės suteikti Žemei. Paraginti Žemės valandos ambasadoriaus Lietuvoje, Prezidento Valdo Adamkaus, bent valandą leisti Žemei pailsėti, prie šios pilietinės iniciatyvos prisijungė daug žmonių visoje Lietuvoje, kurie savo namuose stengėsi išjungti visus elektros prietaisus.

Kai dauguma žmonių prisidejo prie šios pasaulinės iniciatyvos, Kauno miestas šią akciją nusprendė paminėti kitaip. Prie savivaldybės pastato buvo iškelta Žemės valandos vėliava. Ir kauniečiams to tikriausiai turėjo užtekti. Savivaldybė, Istorinė LR Prezidentūra, miesto Rotušė, bažnyčios ir muziejai buvo apšviesti kaip ir įprastą vakarą. O juk Kaunas galėjo vienu šūviu nušauti du zuikius – ne tik prisidėti prie pasaulinės iniciatyvos, bet ir sutaupyti apšvietimui skirtų lėšų. Kai kitų miestų aikštėse žmonės degė žvakutes, Kauno Rotušės aikštėje nesimatė nieko panašaus. Čia būriavosi tik auksinis jaunimas, kuris čia susirenka kiekvieną vakarą. Tačiau jiems pasaulinė iniciatyva "Žemės valanda" nelabai rūpėjo. Taigi Kaunas tą vakarą galėjo „didžiuotis“ esantis labiausiai apšviestas miestas Lietuvoje. Padėtį Kaune bandė gelbėti verslininkai. Pagrindinėje miesto gatvėje – Laisvės alėjoje, tik SEB bankas valandą skendėjo tamsoje. Taip pat restorane Pizza Jazz buvo išjungtas apšvietimas, lankytojai valandą praleido žvakių šviesoje. Kaip teigė restorano administratorė Daiva, prie šios iniciatyvos jų kolektyvas nusprendė prisijungti niekieno neraginamas. Tokie pavyzdžiai parodo, kad esama išties iniciatyvių darbuotojų, kurie niekieno neraginami geru pavyzdžiu užkrečia ir kitus.

Reikia tikėtis, kad kitų metų Žemės valanda bus dar masiškesnė, kad joje dalyvaus dar daugiau miestų ir miestelių. Kad kiekvienas iš mūsų per tuos metus įgausime daugiau pilietinės iniciatyvos ir atsakomybės, ir kad kitais metais kiekvienas prisidėsime tiek prie šios, tiek prie kitų visuotinių akcijų. Juk iš tiesų reikia tiek nedaug, reikia tik suprasti, ką mes darome ne taip ir norėti pasikeisti. Šie metai buvo pirmieji, kai prie šios akcijos oficialiai prisijungė Lietuva, tačiau gražių pavyzdžių buvo išties nemažai. Jei kiekvienas iš mūsų pasistengsime, kitais metais gražių pavyzdžių bus daugiau, ir kiekvienas miestas Žemės valandą paminės taip pat masiškai kaip Druskininkai.