100 000 žmonių. Daug tai ar mažai? Maždaug tiek gyventojų yra Panevėžyje. Manoma, kad būtent tiek gamtai neabejingų piliečių praėjusį šeštadienį prisidėjo prie akcijos „Darom 2010“. Jaunimas ir senjorai, dirbantieji ir bedarbiai, mūsų valdžios elitas – visi prisidėjo prie šios puikios iniciatyvos, raginančios aplinką išvaduoti iš kalnų šiukšlių. „Darom“ idėja, gimusi Estijoje, jau nebe pirmus metus įgyvendinama ir Lietuvoje. Ir kasmet įgauna vis didesnį mastą.

Kaip teigia organizatoriai, „Darom 2010“ pagrindinis tikslas - skatinti Lietuvos gyventojų ekologinį  mąstymą, pilietiškumą, socialinį aktyvumą, stiprinti vietines bendruomenes ir žmonių lygiavertiškumo suvokimą. „Darom 2010“ balandžio 17 d. turėjo per tūkstantį švarinimo taškų visoje Lietuvoje arba vieną tašką kiekvieniems 65 kvadratiniams kilometrams Lietuvos teritorijos.

Aktyviausiai šioje akcijoje dalyvavo Neringos, Panevėžio ir Vilniaus miestų gyventojai. Kaip įprasta, Vilniuje labiausiai pastebimi buvo politikos ir šou verslo atstovai. Respublikos Prezidentė, ministrai, Seimo nariai, įvairių organizacijų vadovai – visi stengėsi neatsilikti nuo paprastų piliečių ir taip pat sąžiningai švarino Lietuvos gamtą. Kai kurie politikai stengėsi dalyvauti net keliuose šiukšlių rinkimo taškuose: tiek šiukšles surinkti, tiek akcijos dalyviams košę padalinti. Ar tai tikrai nuoširdus noras surinkti kuo daugiau šiukšlių, ar tiesiog viešųjų ryšių akcija artėjant rinkimams - spręskime patys.

Tą gražų šeštadienio rytą daugumą akcijos dalyvių įvairiose Lietuvos vietose pasitiko panašūs vaizdai – miškai, parkai, pievos ar upių pakrantės,  nuklotos įvairiausiomis šiukšlėmis. O šiukšlintojų būta tikrai išradingų – seni baldai, buitinė technika, padangos, nesuskaičiuojami kiekiai stiklo ir plastiko atliekų, statybinis laužas... Žodžiu viskas, ko nebereikia buityje, be jokio sąžinės graužimo buvo išmesta į gamtą.

Tačiau žmonės to nepabūgo ir puolė į darbus. Kiekvienas stengėsi prisidėti savaip. Kas rinko stiklo ar plastiko pakuotes, kas ėmėsi sunkesnio darbo ir nešė senus baldus ar buitinę techniką. Smagiausia buvo matyti mažuosius – kiekvienas iš jų stengėsi nenusileisti tėvams ar vyresniesiems broliams ir seserims. Mažieji netgi lenktyniavo tarpusavyje, kuris iš jų surinks didesnį kiekį atliekų. Tokie pavyzdžiai įkvepia tikėti, kad iš jų išaugs puiki naujoji karta, šaunūs studentai, kurie niekuomet ant žemės nenumes nė menkiausio popierėlio. O dabartiniai studentai buvo tikri šaunuoliai – dauguma taškų vadovų buvo jauni žmonės, visomis išgalėmis prisidėję prie šios šaunios akcijos.

Kad darbo buvo nemažai įrodo skaičiai. Manoma, jog tą dieną Lietuvoje buvo surinkta dešimtys tūkstančių tonų šiukšlių.

Dauguma kalbintų žmonių sako prisidėję prie šios akcijos, nes nori turėti ir savo vaikams palikti švarią gamtą. Tačiau originaliausią atsakymą pateikė Vilniaus universiteto studentė Mintautė. Paklausta, kodėl ankstų šeštadienio rytą ji pasirinko ne voliotis lovoje, o kapstytis svetimos teritorijos "šiukšlyne", ji atsakė labai prasmingais žodžiais. Esą visa tai paaiškinama ištarus visiems puikiai pažįstamus, tačiau skirtingai suvokiamus žodžius „prasmė” ir „pareiga”. Kada visos Respublikos mastu yra žygiuojama su plastikiniais maišais šaukiant "Darom", gulėti lovoje gali tik tas, kuris visa daro tik dėl savęs. O tai žeidžia kitus, kurie stengiasi dėl jo. Todėl jautusi pareigą įsijungti į vieningą darbą ir nuoširdžiai jį atlikus, galiu drąsiai sakyti: „Taip, pavargau. Taip, smirdėjau. Taip, keikiausi traukdama kirminų pilną lovą. Bet tai ištirpo, kai pajutau, kas tilpo po karališku žodžiu „prasmė”. Nuolat galvokime apie kitus. Ne tik žmones, bet ir tai, kas mus supa - gamtą.”

Šias gražias studentiškas mintis kai kurie žmonės pavertė į skaudžią tiesą. Esą kad ir kaip gražiai mes sutvarkytume vieną ar kitą vietą, vistiek po kelių savaičių ji atrodys taip pat. Na galbūt ne taip pat, tačiau šiukšlės bus mėtomos ir toliau.

Be mūsų visų, sąžiningai rinkusių šiukšles, ši iniciatyva nebūtų įvykusi. Tačiau ne mažiau svarbūs ir rėmėjai. Daugybė šalies įmonių ir organizacijų savaip prisidėjo prie to, kad akciją galėtume laikyti pavykusia. Atliekas nemokamai priėmė sąvartynai, įvairios įmonės pasirūpino, kad surinktų šiukšlių maišai kuo greičiau iškeliautų iš miškų ir miestų gatvių. Kaune kepykla „Gardėsis” akcijos dalyvius vaišino savo gaminiais. Tai labai patiko mažiesiems akcijos "Darom" dalyviams.

Praėjusi akcija įkvepia optimizmo. Juk tiek daug žmonių įrodė, jog jiems ne vis vien. Norisi tikėti, kad pagaliau žmonės įgaus brandos ir jaus atsakomybę už save, už savo pėdsakus, paliekamus ant žemės. Kad kiekvienas iš mūsų suvoksime, jog esame tik maža šios žemės dalis. Kad visi kartu, per keletą ateinančių "Darom" akcijų Lietuvą išvaduosime nuo visų šiukšlių. Ir kad kažkada galėsime pasakyti, jog Lietuva ne tik krepšinio šalis, bet ir pati gražiausia, švariausia pasaulio valstybė. O juk reikia tiek nedaug, pakeisti keletą neigiamų įpročių. Todėl keiskimės, pradėkime kiekvienas nuo savęs ir jau dabar.