Kosmetikos ir kitos kūno priežiūros priemonės yra neatsiejama mūsų kasdienybės dalis. Moterys, vyrai, vaikai – visi kiekviena dieną gauna bent mažytę „dozę“ įvairių chemikalų, kurių toli ieškoti nereikia – muilas, šampūnas, dantų pasta... Tikriausiai retas kuris trinkdamas galvą išreklamuotu šampūnu susimąsto, kokia yra jo sudėtis. Pirkdami prekes mes retai skaitome jų sudėtį, nes produkto ingredientai būna surašyti labai mažomis raidėmis, o jų pavadinimai vis tiek mums nieko nesako. Vis dėlto, domėtis reikia ne tik tuo, ką dedame į savo skrandį. Nemažiau svarbu yra ir tai, kuo maitiname savo kūną iš išorės.

Kodėl reikia skaityti etiketes?

Pasaulyje yra apie 10500 cheminių ir sintetinių medžiagų naudojamų kosmetikos gamyboje ir tik 11 proc. jų yra visiškai ištirtos. Daugumos medžiagų žala žmogui jau yra įrodyta tyrimais. Blogiausia tai, kad medžiagos, kurios nėra visiškai ištirtos, nėra draudžiamos naudoti kosmetikos pramonėje, nors ir gali sukelti sveikatos sutrikimų.

Dažnai teigiama, kad kosmetikos priemonėse sintetinių medžiagų kiekiai yra tokie maži, kad jie negali turėti įtakos sveikatai. Galbūt taip ir būtų, jei kūno priežiūros priemones naudotume tik kartais. Tačiau tikrovė yra kitokia. Per dieną vidutiniškai naudojame apie 20 kosmetikos ir higienos priemonių, kuriose yra apie 200 įvairiausių medžiagų. Beveik 70 proc. jų per odą ir kvėpavimo takus patenka į mūsų kūną kur metų metus kaupiasi. Apie 90 proc. kosmetikos ir kūno priežiūros priemonių savo sudėtyje turi mažiausiai vieną ar net visą komplektą cheminių ir sintetinių ingredientų, kurie susiję su alergijomis, odos pažeidimais ir net vėžiu. Dauguma mokslininkų sutinka su tuo, kad mažiausiai 80 proc. iš 200 visų vėžio formų yra susiję su toksinais ir kancerogenais iš sintetinių ir toksinių chemikalų.

Moterys visada nori ilgai išliekančių kvepalų aromato, kremų, nuo kurių oda tampa lygi, vandeniui atsparių, blakstienas ilginančių ir tankinančių tušų, ilgai išliekančio makiažo pagrindo, nenubėgančių vokų šešėlių ir dar daugybės panašių dalykų, tačiau reta kuri susimąsto, kokiais būdais gamintojai tokią kosmetiką mums duoda. O gamintojai ją duoda mums bet kokia kaina, mažiausiai galvodami apie mūsų sveikatą.

Sveikatos sutrikimai - nuo alergijos iki vėžio

Kosmetikos gamyboje yra naudojama tūkstančiai įvairių cheminių ir sintetinių medžiagų ir visų jų pavadinimų atsiminti neįmanoma. Tačiau tos, kurios rūpinasi savo, savo artimųjų ar būsimų atžalėlių sveikata, turėtų įsiminti bent keletą pavojingiausių ir dažniausiai naudojamų medžiagų. Vienos iš daugiausiai diskusijų keliančių kosmetikoje naudojamų sintetinių ingredientų yra ftalatai ir parabenai.

Ftalatai dažnai įvardijami kaip kvapiosios medžiagos ir ingredientų sąraše žymimos gan retai. Šios medžiagos neigiamai veikia vyrų reprodukcinę sistemą, kenkia kepenims, trikdo medžiagų apykaitą, silpnina imuninę sistemą. Vaikams gali sukelti astmą.

Parabenai (Metyl, Butyl, Propyl, Izobutyl) kaip konservantai naudojami beveik visose plaukų bei odos priežiūros produktuose. Parabenai gali būti daugelio alerginių reakcijų ir odos išbėrimų priežastimi, gali pažeisti endokrininę sistemą, yra toksiški. Šios medžiagos turi savybę įsisiurbti į giliausius odos sluoksnius, absorbuotis kraujotakos sistemoje ir kauptis organizmo audiniuose. Yra tyrimų, įrodančių kad parabenai gali sukelti krūties vėžį. Be to, šios medžiagos per motinos organizmą yra perduodamos palikuonims.

Šampūnuose, dantų pastose, dušo želė, indų plovikliuose kaip putojimą sukeliančios ir riebalus šalinančios naudojamos šiurkščios plovimo medžiagos – natrio sulfatas ir natrio laurilsulfatas (Sodium Laureth Sulfate, Sodium Lauryl Sulfate). Šios medžiagos sukelia galvos odos problemas – dermatitą, seborėją, plaukų slinkimą ir net plonėjimą, dirgina akis ir kvėpavimo takus, gali pažeisti kepenis, plaučius ir imuninę sistemą.

Dar viena stipri ir toksiška medžiaga naudojama ne tik kosmetikoje bet ir antifrizų, stabdžių bei lakų gamyboje yra propileno glikolis (Propylene Glycol). Įvairūs šios medžiagos dariniai kūno priežiūros priemonėse žymimi PPG ir PEG raidėmis. Kosmetikoje šios medžiagos naudojamos kaip odos drėkiklis tonikuose, veido, akių bei kūno kremuose ir gali sukelti kepenų anomalijas. Turinčios mažą molekulinį svorį šios medžiagos lengvai patenka į audinį, išsiurbia drėgmę, dėl to išsausėja oda, gali sukelti kontaktinį dermatitą, dilgėlinę, siejama net su centrinės nervų sistemos pažeidimais, slopinimu.

Kiekvienoje kosmetikos priemonėje randamos kvapiosios medžiagos (Fragrance, Parfum) savo pavadinimu gali slėpti iki 50 ar net 100 kvapiųjų medžiagų, kurios gali sukelti alergiją, prasiskverbusios pro odą gali pažeisti kepenis, inkstus, nervų sistemą. Jos yra itin patvarios ir turi savybę kauptis.

Šį kenksmingų ir mūsų kiekvieną dieną naudojamų medžiagų sąrašą galima būtų tęsti dar ilgai. Tačiau gera pradžia būtų įsiminti bent šiuos pavadinimus ir vengti šių medžiagų.

Alternatyva - ekologiška kosmetika?

Išsiaiškinus, kiek daug blogio yra kosmetikos pramonėse,  svyra rankos, nes, rodos, nieko nėra be chemikalų. Galbūt šiandieniniame mūsų gyvenime jų visiškai išvengti neįmanoma, tačiau sumažinti jų kiekį tikrai galime. Visų pirma, perkant produktą reikia gerai pagalvoti ar mums tikrai jo reikia. Juk įvairias plaukų, veido ar rankų kaukes galima pasidaryti namuose iš šaldytuve esančių produktų. Labiau pasidomėjus galima rasti, kaip namuose pasigaminti įvairius tonikus, kūno šveitiklius, muilą ir kitas priemones, kurios bus ne tik be sintetinių cheminių medžiagų, bet ir žymiai veiksmingesnės. Kitas alternatyvios kosmetikos pasirinkimo būdas – tai ekologiška kosmetika.

Terminas „ekologiška kosmetika“ reiškia, kad bent dalis sudėtyje esančių žaliavų išaugintos natūraliose augavietėse arba ekologiškuose ūkiuose. Ekologiškos kosmetikos sudėtyje yra mažiau sintetintų cheminių ingredientų, pavyzdžiui, susintetintų naftos produktų, kurie gali būti pavojingi žmogaus sveikatai, sukelti alergines reakcijas.

Kuo skiriasi natūrali ir ekologiška kosmetika?

Kalbant apie ekologišką ir natūralią kosmetiką reikia žinoti, kad jos nėra vienas ir tas pats. Ekologiška kosmetika yra sertifikuota, jai keliami griežti reikalavimai: produktai turi būti pagaminti iš natūralių ir ekologiniuose ūkiuose išaugintų augalinių žaliavų, perdirbant žaliavas turi būti užtikrintas minimalus cheminių reakcijų kiekis, prekių pakuotės turi būti ekologiškai švarios ir neteršiančios aplinkos (perdirbamos) arba pagaminamos iš antrinių žaliavų. Taip pat, tiek žaliavos auginimo, tiek perdirbimo, pakavimo procesai turi būti minimaliai teršiantys aplinką.

Natūraliems produktams nėra aiškių reikalavimų, jie susiję su sudėtimi. Natūraliose kosmetikos priemonėse neturėtų būti sveikatai kenksmingų medžiagų, tačiau šie reikalavimai yra tik pačių gamintojų sąžinės reikalas.

Dažnai kosmetikos gamintojai mėgsta manipuliuoti tokiais žodžiais kaip „natūralu“, „ekologiška“, „sveika“, tačiau dažnai po tokiais užrašais slypi įprasta kosmetika, kurioje nėra jokių natūralių medžiagų. Šios sąvokos neturi vienos sertifikavimo sistemos, todėl patikrinti, ar produktai tikrai „sveiki“ galima atidžiai išnagrinėjus etiketes. Kai kurie gamintojai natūralia kosmetika vadina tą, kurioje yra bent 1 procentas natūralių medžiagų. Įprastose kosmetikos priemonėse dažniausiai natūralus būna tik vanduo. Taigi, gamintojams niekas nedraudžia vadinti tokios kosmetikos „natūralia“, nors be vandens joje nieko natūralaus daugiau nėra.

Kokia yra saugi kosmetika?

Saugi ir ekologiška kosmetika yra sertifikuojama tam skirtais sertifikatais, ekologiniu ženklinimu. Sertifikavimas – tai įvairių šalių gamintojų susitarimas nenaudoti tam tikrų medžiagų kosmetikos gamybos procese. Jis nustato, koks kiekis pirminės žaliavos turi būti iš ekologiškų augaviečių. Tai sunkiai pasiekiamas kompromisas tarp įvairių interesų: vieni sertifikatai yra griežtesni, kiti mažiau griežti, tačiau visuomet yra numatyta kontrolės sistema užtikrinanti, kad bus laikomasi nustatytų standartų. Sertifikatai suteikiami kiekvienam produktui atskirai. Sertifikavimas ir kontrolė užtikrina vartotojų apsaugą, gina jų teisę rinktis ir naudoti sveikesnę ir švaresnę kosmetiką, sukuria skaidrią klientų informavimo sistemą.

Mums labai pasisekė, kad gyvename Europoje, kur priimti ekologiniai ženklai yra stiprūs ir pripažįstami, o ne Jungtinėse Valstijose, kur ekologiškos kosmetikos sritis prastai kontroliuojama. Vien skaičiai uždraustų naudoti cheminių medžiagų daug ką pasako: Amerikoje jų apie 10, tuo tarpu Europoje – apie 1100.

Taigi, trumpai, ką reiškia ant ekologiškų kosmetikos priemonių esantys ekoženklai:

„USDA Organic“. Žinomiausia Amerikos ekologinio sertifikavimo organizacija. Pagal JAV žemės ūkio ministerijos (USDA) vykdomą nacionalinę ekologinę programą šiuo ženklu žymimi produktai, pagaminti iš 100 proc. ekologiškos žaliavos. Jį gali naudoti ir maisto produktų, ir kosmetikos gamintojai. Tiesa, šiuo ženklu gali būti žymimos ir tos prekės, kurių 95 proc. sudedamųjų dalių yra ekologiškos.

„BDIH". Europoje pripažinta vokiška sertifikavimo sistema. Šiuo Federalinės Vokietijos pramonės ir prekybos asociacijos ženklu žymimi vaistai, sveikatos priežiūros priemonės, maisto papildai ir asmens higienos priemonės. Asociacija yra nustačiusi griežtas natūralios kosmetikos sertifikavimo taisykles, tačiau yra keletas leistinų medžiagų, prasilenkiančių su ekologija. Pavyzdžiui leidžiama naudoti neekologiškas druskas ir mineralinius ingredientus, taip pat gamtoje gaunamus konservantus.

„The Soil Association“. Tai didžiausią ir aukščiausią vertę turinti ekologinio sertifikavimo asociacija Anglijoje. Į ženklinamas prekes nededama genetiškai modifikuotų medžiagų, hidrogenizuotų riebalų, naftos produktų ir genų mutacijas sukeliančios medžiagos SLS. Produktų sudėtyje gali būti gyvulinės kilmės dalių, bet tik išgautų iš gyvulių, augintų pagal ekologinius standartus. Patys gaminiai su gyvūnais netestuojami.

„Ecocert“. Stipriausias Europos ekologinio sertifikavimo ženklas. Pagal „Ecocert“ standartą natūralia kosmetika vadinami tokie produktai, kurių sudėtyje yra mažiausiai 50 proc. augalinių sudedamųjų dalių, iš jų 5 proc. – sertifikuotos ekologiškos. Jei „natūrali ir ekologiška kosmetika“ pažymėta ženklu „Ecocert“, vadinasi, jos sudėtyje yra 95 proc. augalinių dalių, iš jų bent 10 proc. – sertifikuotos ekologiškos. Augalai turi būti išaugę natūraliomis sąlygomis. Pagal „Ecocert“ sintetinių dalių į produktus galima dėti ne daugiau kaip 5 proc., o žmogaus sveikatai žalingi sintetiniai ingredientai – draudžiami.

Niekas kitas, o tik mes patys galime pasirūpinti savo sveikata. Reikia patiems galvoti, kuo tepame savo kūną ir ar verta aukoti savo sveikatą dėl dirbtinio grožio. Toms, kurioms tikrai rūpi kokybiškas ir sveikas gyvenimas, telieka išmokti skaityti etiketes, daugiau domėtis apie kenksmingas sveikatai medžiagas ir rūpintis savo kūnu ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus sveikai maitinantis bei sportuojant. Renkantis kosmetiką reikia žinoti, kad net brangios ir išreklamuotos kokybiškos kosmetikos sudėtyje vyrauja sintetiniai ingredientai, o paprastos ir neišvaizdžios ekologiškos kosmetikos produkto pakuotėje, kainuojančioje ne daugiau nei garsių gamintojų produkcija, rasite tikrai kokybišką prekę.