Pabandykime mintimis sugrįžti į greitai prabėgusią vasarą. Pučiant lengvam vėjeliui, Jūs einate Baltijos pajūriu. Aplink vien tik jūrų platybės ir auksu žibančios kopos. Eidami pajuntate, jog kažkas prilipo prie jūsų pėdos. Kitaip sakant, į kažką įmynėte. Bet ne į tai, apie ką iš karto pagalvojote. Tai visai ne šuns ekskrementai, tai tiesiog mažytis naftos gabalėlis, bangų išmestas į krantą. Pradžioje pėdą bandote nuplauti vandeniu, paskui pradedate trinti smėliu. Tačiau nepadeda net tai. Galiausiai, praradę kantrybę, einate toliau.

Bet tai buvo tik vienas mažas naftos gumulas. O pabandykite įsivaizduoti paplūdimį, kur nesimato geltono ar balto smėlio, kur matosi juoda ruda spalva. Jeigu sunkiai sekasi tai įsivaizduoti, galime šiek tiek padėti. Būtent taip atrodė, atrodo ir dar ilgai atrodys Meksikos įlankos paplūdimiai. Kaip žinome, viso to kaltininkas yra naftos kompanija „British Petroleum“ (BP).

Apie tai, kas įvyko naftos platformoje „Deepwater Horizon“ ilgai informavo pasaulio spauda. Tačiau dabar informacijos srautas pamažu silpsta. Tuo tarpu Lietuvoje buvo pateikiama tik bendra informacija – kas, kur, kada. Taip, JAV toli nuo mūsų, tačiau aplinkos apsauga neturi sienų. Tai mūsų visų rūpestis. Kai Lietuvos žiniasklaida dėmesį sutelkė į įprastas politines rietenas ar kai kurias rezonansines bylas, pasaulio spauda informavo apie vieną iš didžiausių ekologinių katastrofų.

Ypač didelį darbą viešinant šią katastrofą atliko CNN televizija ir jos žvaigždė Larry King‘as. Rengti specialūs reportažai iš nelaimės vietos, įvairios paramos akcijos nukentėjusiems gyventojams paremti.

Naftos išsiliejimų būna pakankamai dažnai. Šiuo metu naftos gręžimo platformos statomos giliai vandenyne, kur sąlygos nėra palankios. Gręžiniai skverbiasi vis giliau į vandenynų dugne esančias uolienas, nes naftos paklausa auga, o ištekliai mažėja. Visa tai didina nelaimingų atsitikimų riziką, kurių padariniai būna ypač skaudūs. Istorijoje yra buvę didelę žalą gamtai padariusių avarijų, tačiau nei viena savo mąstu neprilygsta naftos išsiliejimui Meksikos įlankoje. Visa tai iliustruoja skaičiai – nafta iš gręžinio vandenyno dugne nevaldomai varžėsi tris mėnesius, per tą laiką išsiliejo 4,9 mln. barelių žalios naftos.

Ši avarija ne tik pareikalavo žmonių aukų, bet ir patvirtino baisią tiesą – augant naftos paklausai panašios nelaimės tampa vis dažnesnės ir turi vis skaudesnių padarinių gamtai. Šiuo atveju gamtai buvo padaryta milžiniška, galima teigti, neatitaisoma žala. Žuvo milijonai vandens paukščių ir smulkių jūrų gyvūnų, iškilo grėsmė daugumai žuvų rūšių. Naftos teršalų dėmei pasiekus sausumą, buvo užterštos pakrančių pievos, upių deltos. Luizianos valstijoje buvo užterštos pelkės, kurias išvalyti yra ypač sunku arba tiesiog neįmanoma. Visa tai palietė ištisas ekosistemas ir ateityje turės skaudžių pasekmių rūšinei įvairovei.

Visa tai prasidėjo prieš šešis mėnesius. Dabar naftos išsiliejimas gręžinyje sustabdytas, tačiau tai užtruko pernelyg ilgai. Gamta yra pajėgi išsivalyti pati, tačiau šiuo atveju tai bus ypač sunkus uždavinys, nes vandenyje iki šiol esantys naftos kiekiai yra labai dideli. Dalis vandens paviršiuje esančios naftos buvo surinkta, dalis išgaravo, dalis buvo tiesiog sudeginta. Tačiau didelė dalis vis dar yra vandenyne ar pakrantėse.

Vietoje to, kad skirtų dar daugiau dėmesio ir lėšų valymo darbams, ši kompanija rūpinasi viešaisiais ryšiais. Didžiausiose pasaulio televizijose nuolat rodomi filmukai, rodantys, kaip „gerai“ kompanija BP rūpinasi aplinkos apsauga, kaip vykdo valymo darbus ir kaip padeda vietiniams gyventojams. Teigiama, jog ši kompanija valymo darbus vykdys tol, kol naftos neliks nė dėmelės. Taip pat, skiriamos didelės piniginės kompensacijoms žvejams, kurie prarado savo žvejybos plotus.

Galime tikėti, jog tai yra nuoširdus rūpestis nelaimės padariniais ir stengimasis visomis išgalėmis juos sumažinti. Tačiau labiau tikėtina, jog tai tėra bandymas gelbėti įmonės reputaciją ir žutbūt stengtis išlaikyti šimtamilijoninius ar milijardinius pelnus.

Daugumai mūsų visa tai gali pasirodyti taip tolima, sunkiai suprantama. Tačiau nereikia apsirikti. Juk ir mes turime auksinę jūros pakrantę, nuostabias kopas, nors ir ne sniego baltumo, tačiau lietuvio akiai vis tiek mielus paplūdimius. Mes visa tai turime dabar, o kai kurie JAV rytų pakrantės gyventojai visa tai turėjo. Ir nežinia, ar vėl kada turės ateityje. Visuomet lengviausia mokytis iš svetimų klaidų, tačiau ši klaida turi pernelyg didelę kainą. Menkas dėmesys aplinkos apsaugai, klaidos projektuojant naftos platformą, darbo instrukcijų nesilaikymas, netinkama gręžinio eksploatacija ir nepamatuotas pelno siekimas privedė prie to, kad įvyko tai, apie ką kalbame ir dar ilgai kalbėsime. Mokslininkai dar ilgai vykdys įvairius tyrimus, kuriais sieks išsiaiškinti ryšius tarp naftos išsiliejimo ir tam tikrų organizmų rūšių populiacijos mažėjimo ar išnykimo. Ir labai tikėtina, kad viso to priežastis bus vienos kompanijos neatsakingo požiūrio į savo darbą įtakotas naftos išsiliejimas, turėjęs skaudžių pasekmių tiek augalams, tiek gyvūnams, tiek vietos gyventojams.

Turėdami ambicingus kaimynus, kurie vis nori pastatyti kokią nors naftos išgavimo platformą Baltijos jūroje, visai netoli mūsų Kuršių Nerijos, turime neprarasti budrumo. Turime garsiai apie tai kalbėti ir aiškiai išsakyti savo nuomonę šiuo klausimu. Nes apstu skaudžių pavyzdžių kas nutinka, kai įvyksta naftos išsiliejimas. Tada žmogus pasijaučia toks bejėgis, nesupranta, ką ir kaip daryti. Ir tada belieka žiūrėti į nevaldomai iš žemės gelmių besiveržiančią naftą. Ir taip žiūrėti tris mėnesius. Nejuokaukime su gamta. Stenkimės, kad daugiau niekada tai nepasikartotų, nes dar vienos panašios katastrofos vandenynas gali neatlaikyti. Viso to padarinius pajaustume mes visi. Aišku, jeigu suspėtume.