Išradus elektrą prieš 1880-uosius metus, Thomas Edison‘as pasakė, kad plačiosios masės ja naudotis negalės dėl to, jog elektra mirtinai žaloja. Tuo metu mirtini sužalojimai buvo galimi net per atstumą. Tačiau laikas parodė, kad net Jules Verne (Žiulio Verno) fantazijos nukrypimai į tolimas erdves tapo realybe. Tad jau po neilgo laiko žmonija ėmė elektrą naudoti beveik viskam, ką sukuria naujo ir naudoja seno.

Tačiau reikia pripažinti, kad elektra tikrai žaloja. Jums ar bet kam kitam ji daro įtaką sveikatai, nes išskiria elektromagnetinius laukus, kurių žala vis labiau domimasi. Be to, perdėtas elektros vartojimas plonina piniginę. Tačiau šiuo metu opiausias klausimas – elektra žaloja mūsų visų Žemę. Elektros energiją žmonija naudoja perdėtai intensyviai, todėl Žemė teršiama elektrą gaminant. Ir kuo daugiau vartojame, tuo daugiau gaminame. Juk ne kartą esame savęs klausę, ar tikrai galime sutaupyti šios energijos patys? Atsakymas – taip, galime.

Kompiuteris

Net valdžia sako, kad kompiuterinis raštingumas vis labiau reikalingas dirbantiesiems įvairiose srityse. Augant tokiam poreikiui, daugėja ir kompiuterių naudotojų ratas. Kas geriau – stacionarus ar nešiojamasis kompiuteris? Stacionarus kompiuteris daug nepatogesnis už nešiojamąjį, jis didesnių išmatavimų. Taigi, jo gamybai reikia daugiau detalių ir medžiagų, kurios technikai tapus netinkama virsta atliekomis. Be to, nešiojamasis kompiuteris sunaudoja 90 procetų mažiau elektros energijos nei stacionarus. Geras būdas sutaupyti tiek gamtos išteklių elektros gaminimo etape, tiek pinigų cinamoninei arbatai su „tinginiu“.

Jei paliekame kompiuterį įjungtą, bet juo nesinaudojame jis taip pat nenustoja naudoti elektros energijos. Jis stovi ir traukia į save elektrą kaip kiauras langas šaltį į kambarį vėjuotą žiemos dieną nesudarydamas jokio teigiamo poveikio. Turbūt visi žinome, kad yra funkcija, leidžianti nustatyti, po kiek laiko automatiškai išsijungti ekranui ar visam kompiuteriui, kai juo nesinaudojama. Tai „užmigdymo“ arba energijos suvartojimo mažinimo funkcija. Rekomenduotina nustatymus padaryti kaip įmanoma mažesnius, ne ilgiau kaip 15 minučių ekrano išjungimui ir valandos, kai nesinaudojama pačiu kompiuteriu.

Nuo 2007 metų Europos Sąjungoje įsigaliojo teisės aktai, reglamentuojantys „Energy star“ ženklo suteikimo reikalavimus. Šį ženklą turintys kompiuteriai „miego“ režimu naudoja vos 15 vatų ar dar mažiau elektros energijos. Neturintieji šio ženklo kompiuteriai „miego“ režime sunaudoja tris kartus daugiau energijos. Kartkartėmis išjungtas kompiuteris atsidėkos ir dėl kitų dalykų. Veikdamas jis kaista, tad leidimas jam atvėsti išjungiant leis kompiuteriui veikti ilgesnį laiką. Ypač šis poveikis akivaizdus tokioms dalims, kaip kietasis diskas ar aušintuvai. Beje, rašalinis spausdintuvas suvartoja iki 90 proc. mažiau energijos, nei lazerinis.

Apšvietimas

Daugybė gyventojų vis dar naudoja įprastines kaitrines lemputes ir nedaugelis žino, kad 95 procentai jų energijos iškeliauja šilumos keliu, kuri net namų oro nesušildo. O šviesai telieka 5 menki procentai sunaudojamos elektros energijos. Tam yra alternatyva – fluorescencinė elektros lemputė. Šios lempos dega maždaug  8000  valandų, jei degimas yra ne mažiau kaip 5 minutės neišjungiant, o kaitrinės lemputės dega 500 – 2000 valandų. Be to, fluorescencinės lemputės sunaudoja 60 – 80 procentų mažiau elektros energijos nei kaitrinės lemputės. Žinoma, šios lempos turi ir trūkumų. Jose esantis gyvsidabris sudužus lempai gali būti pavojingas, sudėtinga atliekomis tapusių lempų tvarkymo sistema. Tačiau jei dabar pradėtume naudoti tokias lempas, iki jų virtimo atliekomis praeitų nemažai metų, o iki to laiko galbūt ir tvarkymas taptų paprastesnis taikant naujesnes technologijas.

Šios lemputės nėra tokios pigios, kaip kaitrinės, todėl kyla jų naudojimo plitimo klausimas. Europos Sąjunga uždraudė stipriausio apšvietimo kaitrinių lempučių gamybą. Nuo 2010 metų rugsėjo 1 dienos gamintojai gali tik parduoti likusias 75 vatų kaitrines lemputes ir negali gaminti naujų. Stipresnių kaitrinių lempučių gamyba uždrausta nuo 2010 metų rudens. Kitais metais bus uždrausta 60 vatų kaitrinių lempučių gamyba, o nuo 2012 metų ir 40 bei 25 vatų stiprumo kaitrinių lempučių. Civilizuotose valstybėse, valdžia skatina keisti kaitrines lemputes į fluorescencines. Deja, mūsų gimtinėje tokių iniciatyvų nesimato. Vykdomi tik Europos Sąjungos reikalavimai per daug neaiškinant žmonėms apie tokių naujovių naudą. Pigesnes kainas padaro nebent didieji prekybos centrai. Tačiau šios akcijos nei vienu žodžiu nesiejamos su aplinkosauga, o vien tik su verslu ir pajamomis.

Virtuvė

Kiekvienam žmogui svarbi teritorija – virtuvė. O joje daugybė elektrą naudojančių prietaisų. Šaldytuvai ir šaldikliai namuose suvartoja apie 25 procentus elektros energijos. 3 milimetrų šerkšno sluoksnis šaldiklyje padidina elektros energijos suvartojimą 30 procentų. Jeigu temperatūrą nustatysime optimalaus lygio, sutaupysime nemažą dalį savo išlaidų nuo daržovių, mėsos ar gėrimų šaldymo. Virdami sriubą ant elektrinės viryklės galime atlikti vieną paprastą veiksmą – uždengti puodą. Tokiu atveju sutaupysime 40 procentų energijos lyginant su virimu atidengtame inde. Be to, iš atidengto puodo garuojantis vanduo drėgmės pavidalu nusėda ant aplinkinių paviršių. Lubų, sienų konstrukcijų keitimas ar naujų stalų pirkimas taip pat nesukels malonių giesmių kiekvieno kišenėje.

Energijos efektyvumo klasės

Buities prietaisams vis dažniau užimant elektros lizdus, susimąstyta ne vien apie šakotuvų verslą, bet ir apie elektrą taupančių buities prietaisų gamybą. Europos Sąjunga dar 1992 metais priėmė direktyvą dėl buitinių prietaisų energijos sunaudojimo ženklinimo. Joje reglamentuojama tokio ženklinimo, suteiksiančio vartotojams informaciją apie prietaiso sunaudojamą elektros energijos kiekį, tvarka. Žyma yra iš žalios spalvos pereinanti į raudoną, joje pavaizduotas Europos Sąjungos vėliava bei raidės nuo „A“ iki „G“. Šios raidės ir parodo energijos efektyvumo klasę. Pagal 2010 metais atnaujintą direktyvos redakciją nustatoma, kad energijos klasė turės būti nurodoma ne tik gaminio dokumentacijoje, bet ir ją reklamuojant. Mažiausiai elektros energijos sunaudoja „A“ klasės prietaisai, tačiau technikai tobulėjant dauguma prietaisų pateko būtent į šią klasę. Todėl siūloma vis nauji papildymai reikalavimams, nustatantiems patekimo į šią grupę reikalavimus. Europos Komisijos duomenimis šis žymėjimas nuo 1996 iki 2004 metų Europos Sąjungai kasmet padėjo sutaupyti po 3 megatonas energijos ir neišmesti 14 megatonų anglies dvideginio – šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų dėl kurių šyla klimatas.

Politika ir elektra

Nuo 2009 metų sausio 1 dienos pagrindinis su elektra susijęs klausimas – turėsim jos ar neturėsim uždarę Ignalinos atominę elektrinę. Politikai įkūrė Energetikos ministeriją, kasdien per visur ilgai ir nekonkrečiai kalbėjo apie tai, kūrė strategijas, diskutavo dėl elektros jungčių su Lenkija ir Skandinavija. Žinoma, jei dingtų elektra visoje šalyje, sutriktų visa sistema, tačiau jei būtų daugiau kalbų apie elektros taupymą, tada ir galvą mažiau sukti reikėtų dėl to, iš kur mes jos tiek gausim. Girdėjosi net aidų, kad reikia susidėti su Baltarusija statant atominę elektrinę visai šalia Lietuvos sienos, Astrave. Žinoma, talentingasis Aleksandras Lukašenka paleistų srovę per laidus į mūsų pusę. Juo labiau, kad pastaruoju metu Baltarusija vis bando rodyti savo jėgą ir nepriklausomybę Rusijai. Bet grįžtame prie to paties – bus daugiau kalbų apie elektros energijos taupymą ir reikės mažiau galvų laužymo mąstant, iš kur tos energijos gausime.

Elektrizacija pasaulyje vis labiau plinta. Iš kosmoso Žemė naktį dabar atrodo kaip žėrinti kalėdinė eglė dėl vis stipriau šviečiančių miestų. Vaizdas gal ir gražus, tačiau iškyla elektros energijos naudojimo kokybės klausimas. Kokybiškas naudojimas leistų kontroliuoti ir kiekybinę elektros suvartojimo išraišką.