Žiemos šventės jau ant nosies ir daugumą mūsų gal jau aplankė ta šventinė nuotaika, kurią sukuria tamsūs vakarai, languose degančios lempos, žvakės, ant durų kabinami kalėdiniai vainikai bei žaliosios eglės. Būtent kalėdinės eglės yra seniausias šv. Kalėdų akcentas. Lietuvoje paprotys puošti kalėdines egles atėjo praėjusio amžiaus viduryje. Tuo metu Lietuvoje galiojusi teisinė sistema buvo palanki nesukant galvos pačiam pasirūpinti egle miške. Dabar viskas yra kiek kitaip, tačiau net ir tokioms didžioms šventėms ne visi ruošiasi elgdamiesi sąžiningai.

Perkame eglę

Norint pasipuošti kalėdinę eglę, pirmiausia reikia ją įsigyti. Tai padaryti galima įvairiais būdais ir tai priklauso nuo fantazijos galimybių. Du dažniausiai naudojami būdai – nusipirkti arba pavogti iš miško. Pirkti egles galima iš privačių verslininkų arba iš miškų urėdijų. „Tikriausiai mažiausia kaina kalėdines eglutes pardavinėja VĮ miškų urėdijos. Prekyba eglutėmis vyksta prie urėdijų administracinių pastatų ir kiekvienoje girininkijoje. Apie prekybos pradžią paprastai VĮ miškų urėdijos paskelbia spaudoje. Mūsų žiniomis, eglučių kaina yra nuo 6 Lt iki 10 – 15 Lt ir daugiau priklausomai nuo dydžio.“, – sakė Gintaras Červokas, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas.

Privatūs eglių pardavėjai nevisada būna sąžiningi. Anot G. Červoko, dauguma prekiautojų pasirūpina medelių įsigijimo dokumentais, tačiau, pavyzdžiui, privataus miško savininkas gali kirsti egles ir jas pardavinėti turėdamas vien miško nuosavybės dokumentus ir licenziją prekybai. Tačiau niekas negali garantuoti, kad tos eglaitės bus būtent iš jo miško. „Šiais laikais įrodyti prekybą vogtomis eglaitėmis yra gana sunku.“, – sakė G. Červokas.

O gal vagiame?

Kartais net ir patiems sąžiningiausiems kyla noras ką nors pasisavinti neteisėtai. Ypač, jei tas daiktas priklauso valstybei, daugelio nuomone – mums visiems, vadinasi ir man. Turbūt daugeliui aišku, kad miško kirtimas be leidimų nėra teisėtas ir už tai baudžiama. Kaip teigė G. Červokas, „už šį pažeidimą atsakomybė numatyta LR ATPK 63 straipsnyje – piliečiams bauda nuo 50 iki 100 litų, pareigūnams nuo 100 iki 300 litų. Taip pat pateikiama pretenzija atlyginti miško valdytojui, savininkui padarytą žalą, kuri yra lygi šių medžių pardavimo kainai.“

Tačiau panašu, kad tokio dydžio baudos neatbaido piliečių nuo neteisėtos veikos. Pašnekovo teigimu, pagaunamų eglių vagių pastaruoju metu labai sumažėjo ir kasmet kiekvienoje urėdijoje jų sučiumpama vidutiniškai tik po 3 – 7. Kaip jau minėta, yra ir kita medalio pusė – privačių miškų savininkai. Jie savo miško teritorijoje gali išsikirsti eglaičių be jokių leidimų.

Alternatyvos

Pastaraisiais metais populiarėja dar dvi alternatyvos vogtoms ar pirktoms kirstoms eglaitėms. Tai dirbtinių eglių arba gyvų eglių vazonuose pirkimas. Pirmasis būdas geras tuo, kad nereikia eglės pirkti kasmet, tačiau plastikinei eglei pagaminti reikalinga medžiagos ir procesai, kurių metu susidaro atliekos bei išmetamos šiltnamio reiškinį skatinančios dujos į aplinką. Be to, dirbtinės eglės dažniausiai atkeliauja iš Kinijos, o tokiam dideliam atstumui transportuoti sunaudojama nemažai kuro ir išmetama teršalų į aplinką.

Gyvos eglės vazonuose pastaraisiais metais itin populiarėja. Vis daugiau žmonių įsigyja jas tikėdamiesi po švenčių pasisodinti namie. Tačiau G. Červokas teigia, kad tam reikalingos specialios žinios. Tokios eglės šiltuose namuose turėtų būti laikomos kuo trumpiau, o po to nereikėtų jų padėti tiesiog balkone. Geriausia tokią eglę su visu vazonu įkasti į žemę lauke, apdengti ir persodinti ją tik atėjus pavasariui.

Miškininkai jau keletą metų siūlo ir dar vieną alternatyvą – dalijamos eglių šakos. Ši akcija jau kurį laiką ir šiemet skelbiama žiniasklaidos priemonėse. „Eglių šakos bus veltui dalijamos miestų centrinėse aikštėse ir kitose didžiosiose aikštėse“, – sakė G. Červokas.

Miškininkų parduodamos eglės parūpinamos nenaikinant miško. Girininkai šiuos medelius surenka iš miškuose esančių griovių, retindami mišką bei saugodami elektros linijas nuo augančių medžių. Parduodamos eglaitės atsodinamos naujais sodinukais, nukirstų ir neparduotų šakomis dengiami kiti augalai, kad per žiemą nenušaltų. Dar vienas gyvų eglučių pliusas – po švenčių jas galima panaudoti biokurui. Pernai per šventinių eglių surinkimo akciją piliečiai jų pristatė daugiau nei 12 tonų.

Lietuvos miškų urėdijos pernai iš viso pardavė daugiau nei 21 tūkst. nukirstų ir 8 tūkst. vazonuose pasodintų eglių bei 4,5 tūkst. eglių šakų. Tuo tarpu mažmeninės prakybos lyderis „Maxima“ pernai pardavė 24 tūkst. dirbtinių medelių ir apie 2 – 3 kartus mažiau gyvų.

Kurį kelėdinės eglės įsigijimo būdą rinksimės, tai tik sąžinės klausimas. Ekstremalas, nusikirtęs eglę tiesiog miške ir bėgdamas žiūrintis, ar nesiveja girininkas su visureigiu, rizikuoja gauti ‘‘atlygį“ ir ženklą, jog elgėsi nelabai sąžiningai prieš kitus tautiečius. Kita vertus, vis dar nesibaigiantis sunkmetis žmonių piniginėse ir ypač galvose gali trumpam uždusinti ir sąžinės balsą. Šv. Kalėdos vis tik rimties šventė, kuri verčia susimąstyti, ar tikrai gyvename atsakingai. Atsakingai ir prieš save, ir prieš aplinkinius, ir prieš gamtą.