Praėjus didžiosioms metų šventėms, viskas, atrodo, grįžta į savas vietas. Miestų aikštėse nebėra akis džiuginusių kalėdinių eglių, nuo įstaigų langų dingo šventinės dekoracijos. Į auditorijas pas mylimus dėstytojus sugrįžta žinių išsiilgę studentai, o į parduotuves sugrįžta...akcijos ir išpardavimai. Šį kartą verta pakalbėti apie tai, kaip nepasiklysti tame finalinių, galutinių, metinių ir dar visokių kitokių išpardavimų labirinte ir pamąstyti, ką reiškia darnus vartojimas.

Norintieji išgirst kur šiuo metu didžiausios akcijos ir kur galima sutaupyti pinigų turės nusivilti. Juk kiekvienas ir be reklamos pastebime, kad bene kiekvienos parduotuvės iškabą nusveria skambūs šūkiai apie vykstančias akcijas ir įvairias atrakcijas. Arba, neva vykstančias. Todėl neminėsime nei pavadinimų, nei nuolaidų dydžio.

Prekybininkams žodis išpardavimas reiškia pelną. Žinoma, galbūt ne kelių šimtų procentų, o tik keliolikos ar keliasdešimt, bet tai vistiek pelnas. Ir galimybė atsikratyti senesnių prekių ir taip atlaisvinti sandėlius. Arba galimybė prastumti produktus su artėjančia galiojimo termino pabaigos data. Pirkėjams tai gera galimybė įsigyti trokštamų prekių ir dar sutaupyti pinigų. Taigi, argi gali būti kažkas svarbiau? Pasirodo, kad gali.

Kalbėdami apie gamintoją, pardavėją ir pirkėją neretai pamirštame dar vieną, ir bene svarbiausią, „žaidėją“ – t.y. aplinką. Nes būtent aplinka, arba gamta, teikia gamintojams įvairias žaliavas ar medžiagas, pardavėjams produktus o vartotojams - pasitenkinimo jausmą juos nusipirkus. Tačiau gamta jaučia ir iškreiptus ryšius tarp išvardintų elementų. Viso to priežastis – nedarnus ir ne visada būtinas vartojimas.

Kaip teigia VDU Gamtos mokslų fakulteto dėstytoja dr. Renata Dagiliūtė, „darnus vartojimas yra aplinkai draugiškas vartojimas. O aplinkai draugiškas vartojimas turi remtis pakankamumo principu“. Tai reiškia kad turime pirkti tai, ko tikrai reikia, ir tiek, kiek tikrai reikia. Tačiau realybėje daugeliui iš mūsų tai ne visada pavyksta.

Vystantis ekonomikai visuomet didėja ir vartojimas. Žmonės turi daugiau pinigų, todėl perka daugiau prekių ir paslaugų. Valstybei tai yra gerai, nes skatina tolimesnę ekonomikos pažangą. Tai gerai ir mums, tačiau ne gamtai. Europos aplinkos agentūra (EEA) prognozuoja, kad išliekant panašioms vartojimo tendencijoms, iki 2030 metų ES vartojimas išaugs dvigubai. Kuo tai baigsis, vienareikšmiško atsakymo nėra. Galbūt geriau gyvensime, turėdami televizorių kiekviename kambaryje ir po automobilį kiekienam šeimos nariui. O galbūt gyvensime užterštoje aplinkoje ir būsime išnaudoję daugumą gamtos išteklių.

Šiuo metu didžiausią poveikį aplinkai sudaro maisto ir gėrimų vartojimas. Kadangi be to išgyventi negalime, verta atkreipti dėmesį ir pradėti vartoti darniai. Tai padaryti tikrai nėra sunku, tereikia atsakyti į keletą paprastų klausimų. Kaip teigė dr. Renata Dagiliūtė, pagalvokime kas yra geriau – vietinis ar importuotas maistas, ekologiškas ar tradicinis, šviežias ar šaldytas, o gal daržovės, o ne mėsa? Kiekvienas iš mūsų tikrai pateiktume skirtingus atsakymus. Tačiau pamąstykime ir apie tai, kokį poveikį mūsų pasirinkimas turi gamtai – kiek tūkstančių kilometrų transportuojami maisto produktai, nors dažnai tokius pačius galime nusipirkti pagamintus savo šalyje, kiek transportavimo metu sunaudojama degalų ir to pasekoje į atmosferą išmetama teršalų, kiek trąšų sunaudojama norint kasmet išgauti kuo didesnį derlių, kiek elektros energijos sunaudojama užšaldant maisto produktus, arba kiek vandens sunaudojama norint užauginti vieną kilogramą mėsos.

Į klausimą, ar Lietuvos studentas gali vartoti darniai, atsakymas yra vienintelis – tikrai taip. Galime pateikti keletą paprastų pavyzdžių, kaip kiekvienas iš mūsų galime vartoti darniai. Kai pirksite alų, rinkitės alų buteliuose, o ne skardinėse. Juk butelis bus grąžinamas ir paskui panaudojamas iki 10 kartų ir tik tada išlydytas, o iš jo pagamintas naujas. Kai rinksitės ką valgyti ir nuspręsite kad geriausias pasirinkimas yra keptos bulvės, rinkitės lietuviškas, o ne importuotas. Taip ir vietinį ūkininką paremsite, ir prie aplinkos išsaugojimo prisidėsite, nes nereikės bulvių transportuoti per pusę Europos. O kai pamatę išpardavimą batų parduotuvėje eisite avalynės ieškoti, rinkitės natūralios odos ir kailio gaminius, nes tokiems batams pagaminti naudojama žymiai mažiau cheminių medžiagų ir susidaro mažiau kenksmingų atliekų. Vis dar tikintys kalėdų stebuklais įsidėmėkite – kai kitais metais rašysite laišką kalėdų seneliui ir prašysite padovanoti kokį nors elektronikos prietaisą – minėkite tik prietaisus, atitinkančius A+ energijos efektyvumo klasę. Taip ir pinigų  elektros energijos išlaidoms sutaupysite, ir prie klimato kaitos sušvelninimo prisidėsite.

Šie paprasti pavyzdžiai mūsų gyvenimo tikrai stipriai nepakeis ir nenukentėsime finansiškai, tačiau prie aplinkos išsaugojimo prisidės svariai. Ypač, jei panašiai galvosime ir elgsimės kiekvienas iš mūsų.